Šįkart tai nebuvo gyvybės ar mirties klausimas, tačiau įtampos netrūko, nes teko ieškoti netradicinių sprendimų.

Antrą valandą nakties jis su kolege, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste Jūrate buvo iškviesti padėti pacientei, susižalojusiai pėdą. Paramedikas apibūdino, kad nepaisant traumos – jos nykštys kiaurai perdurtas keturių milimetrų storio vinimi, pacientė stengėsi net šypsotis ir apgailestavo, kad tokiu paros metu trukdo gydytojus.

„Pagal algoritmą „Svetimkūnis galūnėje“ viskas turi likti vietoje ir sutvirtinus svetimkūnį turi būti keliaujama į skubios pagalbos skyrių. Iš karto buvo aišku, kad su tokio dydžio pagaliu nekeliausime, nes toliau žalosime. Reikia atskirti, nukirpti ar nupjauti vinį padarant kuo mažiau žalos ir skausmo pacientei“, – dėstė Giedrius.

Svarstydamas, kaip tą padaryti, sukurpė planą. „Mano senelis buvo stalius, o tėtis vis dar mechanikas, kitokio pasiūlymo nesutvėriau: jei namie yra kampinis šlifuoklis – galiu pjaut, nes kitu atveju kviečiam gelbėtojus, kad kirptų. Tačiau teks laukti ir bandyti išlaikyti galimai trapią pacientės gerą nuotaiką. Su kolege nusprendžiame, kad geriau darom čia ir dabar. Pacientės tėtis neša kampinį šlifuoklį su diskeliu metalui pjauti, pasibandome jo veikimą į kitą rastą vinį ir jei niekas nepakeitė nuomonės pjausim vinį. Pacientė stebėtinai rami ir visai pageidautų užbaigti antrąjį šios istorijos etapą namuose. Jos tėčio būseną sunku nusakyti, nes sukąsti dantys net braška, o kolegė fiksuoja balkį ir pacientės koją su žinia: „Išlikim nuoseklūs ir ramūs“, – prisiminė paramedikas.

Prieš imantis darbų pacientės sužalota koja fotografuojama, žaizdos vaizdai siunčiami traumatologams, kad jie iš anksto galėtų planuoti, ko imtis. „Uždengiam pacientės koją ir kūną, kad nei kibirkštys, nei kas kita nepažeistų ir pjaunam. Viens, du ir vinis nupjauta. Tik kas tą daręs buityje žino, kad pjaunant metalas kaista ir kai jis per tavo koją pralindęs, jausmas gali būti nemalonus. Išmokta pamoka – aušinam įkaitusią vinį vandenilio peroksidu ir plauname nešvarumus. Ir vis dar džiaugdamiesi gera pacientės nuotaika, įtveriame vinuką, tvarstome ir skubame į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių“, – pasakojo Giedrius.

Pacientė buvo saugiai perduota tolesniam gydymui.

Ne vienas internautas teiravosi, kodėl reikėjo tiek vargti, kodėl vinis netraukta vietoje? Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai aiškino, kad to medikai negalėjo daryti, nes turi elgtis pagal algoritmą. „Į kūną įstrigę svetimkūniai šalinami gydymo įstaigoje paruošus operacinį lauką. Kadangi lenta buvo ilga, paramedikas Giedrius priėmė sprendimą: atsargiai nupjauti vinį (pjaunant būtina metalą šaldyti), tinkamai likusią vinies dalį ir galūnę imobilizuoti bei pacientę saugiai pristatyti į Skubiosios pagalbos skyrių. Puikus darbas!“ – komentavo stoties atstovai.