Kriminalinė pasaka

69-erių A.N. tą penktadienio vakarą buvo atvežtas nežinomo automobilio į Kauno klinikas peršauta koja.

"Šautinė blauzdikaulio žaizda ir skeveldrinis šeivikaulio lūžis", – konstatavo medikai, išleisdami sužeistąjį gydytis ambulatoriškai.

Jo pasakojimas apie tai, kas esą atsitiko, nukėlė į ginkluotų gaujų siautėjimo Kaune laikus.

Į Klinikas atskubėjusiems medikų iškviestiems pareigūnams A.N. teigė esą tą vakarą, apie 21 val. ėjęs po pasivaikščiojimo prie Nemuno į savo namus Mažąja gatve. Ir, staiga pajutęs skausmą kairėje kojoje, pamanęs, kad ant kažko nesėkmingai užlipo. Tačiau, skausmo plotas vis plėtėsi – nuo kulno perėjo į blauzdą. Galiausiai pajuto ir kažką bate. Šis buvo pilnas kraujo.

A.N. teigimu, jis nesutriko ir užveržė koją batų raišteliu. Ir nors iki namų buvo ranka paduot, puolė stabdyti pro šalį važiavusį automobilį. Šio vairuotojas taip pat kaip tyčia buvo be galo geros širdies ir nuvežė kraujuojantį nepažįstamąjį tiesiai į Klinikas.

Pažįstamas braižas

A.N. teigė minėto geradario, nebijojusio, kad sužeistasis iškruvins jo automobilį, anketinių duomenų nepaklausęs. Neįsidėmėjęs net jo automobilio modelio.

Toliau – dar gražiau: A.N. pareigūnams pareiškė niekam pretenzijų dėl to, kas įvyko, neturintis. Kaip ir jokių priešų. O, kad buvo peršautas, supratęs ne iš karto, nes negirdėjo jokio šūvio.

Nepaisant to, Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo sveikatos sutrikdymo.

Tarp galimų versijų – ir kad A.N. netyčia galėjo susižaloti pats. Pavyzdžiui, neteisėtai laikomu ginklu, dėl ko ir prireikė šios istorijos.

Ar A.N. tą vakarą buvo blaivus, neaišku.

Nepranešama policijos suvestinėse ir apie jo nupasakotoje įvykio vietoje rastą arba medikų iš kojos išimtą su sužalojimu susijusį svetimkūnį.

Iškalbingas šleifas

Prisidėjo prie kriminalinio Kauno įvaizdžio kūrimo H.Daktaro jaunystės laikų draugas A.N. ir prieš keliolika metų, kai bendromis Vokietijos, Belgijos bei Kauno teisėsaugininkų pastangomis buvo demaskuota dalyje Europos šeimininkavusi automobilių vagių gauja.

Tarp jos vadeivų buvo ir A.N.

Šios gaujos demaskavimui minėtoms jungtinėms kelių valstybių teisėsaugininkų pajėgoms prireikė net šešerių metų.

Jos vadeivos buvo teisiami dėl 1 825 prabangių automobilių su gamyklinėmis signalizacijomis, kurių bendra vertė – 40 mln. eurų, vagysčių Vokietijoje (daugiausiai – Berlyne) ir ardomi netoli Vokietijos ir Belgijos pasienio esančio šios miesto Lježo apylinkėse esančiuose angaruose, o paskui jų dalys krovininiais automobiliais gabentos į Lietuvą ir pardavinėtos čia naudotų automobilių dalių laužynuose.

Lietuvos "ambasadoriai"

Viena iš minėtos teisėsaugininkų sėkmės priežasčių buvo vieno gaujos nario sutikimas bendradarbiauti su Belgijos teisėsauga, už ką jam buvo skirta tik lygtinė įkalinimo bausmė.

Bylos duomenimis, šiam buvusiam sėbrui susidorojimu grasinusiam A.N. 2008-ųjų vasarį Belgijos Lježo teismas skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimą ir 300 tūkst. eurų baudą.

Iki 1990-ųjų šis H.Daktaro jaunystės bendražygis jau buvo teistas penkis kartus.

Apie jo bei kitų dviejų minėtos automobilių vagių gaujos vadeivų, taip pat priskiriamų Daktarų veteranams, seniau vadintiems "marksiukais" (dėl pagrindinės senosios Vilijampolės gatvės – Raudondvario plento, sovietiniais laikais turėjusio Karlo Markso prospekto pavadinimą), teismą tada rašė ir nacionalinis Belgijos dienraštis.

O vietinė televizija net sukūrė dokumentinį filmą apie tuometį Kauną. Jį reprezentavo automobilių turgus, naudotomis detalėmis prekiaujantys laužynai, Henrikas Daktaras, savo pilaitės Užliedžiuose kieme lesinantis balandžius, prie netuščio stalo susėdusi jo šeimyna.