Domeikavos seniūnijoje, Eigirgalos kaime, į aplinką patekusios pavojingos cheminės atliekos užteršė dirvožemį, galbūt – ir gruntinius vandenis. Įtariama, kad dalis jų išpiltos sąmoningai, siekiant pasisavinti lėšas.

Sunkieji metalai

Pavojingomis atliekomis užteršta atliekų tvarkymo įmonei "Jukneda" priklausanti buvusių kiaulių fermų teritorija Eigirgaloje. Nustatyta, kad grunto užterštumas sunkiaisiais metalais (alavu, chromu, cinku, švinu, variu) leistinas normas viršija nuo kelių iki keliasdešimt kartų, kai kuriais – iki 100 kartų.

Šalia pavojingų atliekų konteinerių telkšo didžiulė neaiškaus rudo skysčio bala, su įmonės teritorija beveik besiribojančio nedidelio tvenkinio link veda kelios rūdžių spalvą įgavusios žolės nuošliaužos. Buvusios fermos pastate užgula slogūs tepalų ir kiti neaiškūs kvapai – čia suverstos įvairios atliekos.

Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) inspektoriai dar balandžio mėnesį nustatė, kad "Jukneda" pavojingas atliekas Eigirgaloje laiko neteisėtai ir grėsmę aplinkai keliančiu būdu. Ėsdinimo rūgštys, dažai, lakai, cheminiai tirpikliai ir jų mišiniai, naftos produktai ir kitos pavojingos atliekos čia laikomos nesandariose, atvirose talpose, tam nepritaikytoje vietoje. Manoma, kad gruntą užteršė šios išbėgusios ir galbūt išpiltos pavojingos cheminės medžiagos.

Gyventojams nepranešė

Aplinkosaugininkų teigimu, Eigirgaloje išsiliejusių cheminių medžiagų poveikį aplinkai, galimą žalą žmogaus sveikatai su panašiais atvejais palyginti sunku. "Pavyzdžiui, gyvsidabris – garuoja, o čia viskas subėgę į gruntą", – užsiminė Kauno RAAD Kauno rajono agentūros vedėjas Vytautas Rimas.

Pavojingos medžiagos galėjo pasiekti ir gruntinius vandenis. Lietuvos geologijos tarnybai ir bendrovei "Grota" atlikus ekogeologinius grunto ir gruntinių vandenų tyrimus turėtų paaiškėti taršos mastas ir neigiamas poveikis aplinkai. Jei bendrovė "Jukneda" bus pripažinta aplinkos teršėja, ji turės apmokėti tyrimų ir neigiamo poveikio aplinkai pašalinimo darbus.

Apie galbūt užterštus gruntinius vandenis Eigirgalos gyventojai nebuvo įspėti. "Išsiliejo kažkokios cheminės medžiagos? Mes nieko nežinome. Geriame centralizuoto vandentiekio vandenį. Jei ir gruntiniai vandenys užteršti, mums tai neturėtų pakenkti", – vylėsi neprisistačiusi jauna moteris.

V.Rimo teigimu, apleistoje fermoje anksčiau veikė kiaulių kompleksas, todėl labai mažai tikėtina, kad šalia tokio objekto yra gyventojų, geriančių šulinių vandenį.

Galutiniam tvarkytojui neperdavė

Pasak V.Rimo, fermos teritorijoje likusios žymės rodo, kad skystosios pavojingos atliekos ne tik išbėgdavo, bet ir buvo išpilamos, grubiai pažeidžiant šių atliekų tvarkymo taisykles. Įtariama, kad taip įmonė siekė pasisavinti atliekoms tvarkyti skiriamas lėšas.

"Įmonė "Jukneda" nėra galutiniai atliekų tvarkytojai – jie turėjo teisę tik surinkti ir laikyti pavojingas atliekas. Toliau jas turėjo perduoti galutiniams atliekų tvarkytojams, kaip ir dalį tam skirtų lėšų, tačiau to nedarė, pasilikdami sau visus už šių atliekų tvarkymą gautus pinigus", – pastebėjo aplinkosaugininkas.

Vienas brangiausiai įvertintas ėsdinimo rūgščių tvarkymas – už toną iš įmonių priimtų ėsdinimo rūgščių atliekų tvarkytojai gauna apie 500 eurų. Šių atliekų "Jukneda" galutiniam atliekų tvarkytojui beveik neperduodavo. "Jie perduodavo tik tokias mažai kenksmingas atliekas kaip tepaluotas pašluostes. Tačiau pastaruoju metu matyti, kad jie vežė ne atliekas, o užteršto grunto sluoksnį, kurį ruoštasi tirti nustatant aplinkai padarytą žalą", – atkreipė dėmesį V.Rimas.

Buvusių fermų teritorijoje įmonė nelegaliai laikė apie 350 t atliekų. Daugiau kaip pusė šio kiekio – skystosios ir aktyvintos anglies pavojingos atliekos. Rinkti ir laikyti atliekas įmonė gali tik Ateities plente 31E Kaune esančioje aikštelėje. Pasak aplinkosaugininko, Eigirgaloje įmonė neturėjo teisės laikyti jokių atliekų, jau nekalbant apie pavojingas, kurių tvarkymui keliami daug griežtesni reikalavimai.

Panaikino įmonės licenciją

Aplinkosaugininkams pareikalavus, "Jukneda" dokumentais negalėjo pagrįsti, kur padėjo beveik 500 t atliekų. "Kyla įtarimų, kad bent dalį jų išpylė ar kitaip nelegaliai jomis atsikratė", – pastebėjo V.Rimas.

Kaune registruotos bendrovės "Jukneda" direktorius Dainius Juknevičius neigė, kad skystos pavojingos atliekos buvo išpilamos. "Mes nieko neišpylėme, viską vežame ir priduodame – neturiu ko daugiau komentuoti", – nukirto D.Juknevičius. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, iš kur įmonei priklausančioje buvusių fermų teritorijoje ir šalia jos atsirado neaiškių skysčių balos. "Klauskite buvusių šio pastato ir sklypo savininkų. Mes jį įsigijome tik šių metų vasario mėnesį. Kas anksčiau čia buvo ir ką darė, aš negaliu pasakyti", – tikino "Juknedos" vadovas.

Pasak jo, įmonė buvo gavusi leidimus Eigirgaloje saugoti atliekas. "Pritrūko tik vieno parašo. Tai, kas dabar vyksta, yra verslo žlugdymas", – komentavo vadovas.

Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos bendrovės "Jukneda" veikos netinkamai tvarkant ir laikant pavojingas atliekas bei klastojant jų apskaitą.

Kauno RAAD įmonei šiemet per kelis kartus skyrė 450 eurų baudas, buvo įpareigojusi iki birželio 8 d. išvežti Eigirgaloje neteisėtai sandėliuojamas atliekas, tačiau "Jukneda" šio įpareigojimo nesilaikė. Už šio ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nesilaikymą įmonei panaikinta pavojingųjų atliekų tvarkytojo licencija. "Įmonės, iki šiol priduodavusios pavojingas atliekas šiai įmonei, turėtų susirasti kitą atliekų tvarkytoją", – ragino V.Rimas.

D.Juknevičius tikino, esą V.Rimas neturįs teisės jau dabar raginti įmones ieškoti kito atliekų tvarkytojo. "Mūsų licencija dar galioja. Per mėnesį mes galime apskųsti šį ministerijos sprendimą teismui", – užsiminė verslininkas.

Panašūs atvejai Kaune

Kaune pastaraisiais metais buvo ne vienas atvejis, kai į aplinką patekusios ar netinkamai laikomos pavojingos cheminės medžiagos sukėlė ant kojų gelbėjimo tarnybas. Gegužę Taikos pr. per plauką nežuvo traktorininkas, ekskavatoriaus kaušu kliudęs po žeme užkastą statinę su chloro dujomis. Įkvėpęs pasklidusių šių mirtinai pavojingų dujų, darbininkas atsidūrė Kauno klinikų reanimacijoje. Kad pavojingos medžiagos nepasklistų plačiau, statinė laikyta su šias dujas neutralizuojančiu vandeniu. Chlorui patekus į aplinką, pakenkta šalia esantiems medžiams, dirvožemiui.

Pernai Radvilėnų ir Tunelio g. sankryžoje esančiame A.Mickevičiaus slėnyje aptiktas kibiras gyvsidabrio. Prieš penkerius matus Taikos g. rastas didžiulis konteineris panaudotų liuminescencinių lempų.

"Visais šiais atvejais netinkamai laikytų ar išsiliejusių cheminių medžiagų poveikis aplinkai nebuvo labai didelis. Medžiagos arba pervežtos tinkamai saugoti, arba kiek įmanoma surinktos", – sakė Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.

Šiuo metu aplinkosaugininkams nerimą kelia didžiulis kiekis naudotų padangų, sukauptų aikštelėje Savanorių pr. netoli Kalniečių poliklinikos. "Ten sukaupta apie 2 tūkst. naudotų padangų. Netoliese – gyvenamieji namai. Jei kiltų gaisras, gali nukentėti gyventojai, ir neigiamo poveikio aplinkai greičiausiai nebūtų išvengta", – užsiminė E.Vainalavičius.

Sukelia pavojingas ligas

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad į aplinką patekę dideli sunkiųjų metalų kiekiai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir ligų.

Chromas gali tapti plaučių, skrandžio, kvėpavimo takų, širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies raumens distrofijos, mažakraujystės, odos alerginių reakcijų ir daugelio kitų negalavimų priežastimi. Jis gali susigerti iš virškinamojo trakto ar per odą.

Varis sukelia pykinimą, kepenų cirozę, plaučių ir inkstų ligas, nervų sistemos sutrikimus. Švinas gali tapti kraujo, širdies – kraujagyslių, virškinimo trakto, nervų sistemos, medžiagų apykaitos ir endokrininių sutrikimų, daugelio intoksikacijų, tarp jų – ir nėštumo metu, priežastimi. Į žmogaus organizmą dažniausiai patenka garų ar dulkių pavidalu, įsisiurbia per plaučius.

Pakitęs cinko kiekis – galima mažakraujystės, lytinių, kasos ir kepenų ligų, lėto žaizdų gijimo, karštinės, sauso kosulio, mieguistumo, dermatitų, atminties bei klausos sutrikimų, kitų negalavimų priežastis.

Alavas gali tapti stiprių galvos ir pilvo skausmų, psichinių sutrikimų, spartaus svorio kritimo priežastimi. Šiuo sunkiuoju metalu dažniausiai apsinuodijama per maistą.