Kauno apygardos teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje žinomas verslininkas Robertas Reklaitis kaltinamas iš jo paties įkurtos Lietuvos petankės federacijos (LPF) neteisėtai išsiurbęs beveik 2,4 mln. litų.

Teismas R.Reklaičiui pasiūlė sandėrį – jei prisipažins, o bylos nagrinėjimo pabaigoje paaiškės, kad jis yra kaltas, kaltinamajam skirta bausmė bus sumažinta trečdaliu. R. Reklaitis atsisakė.

„Kaltu neprisipažįstu“, – pareiškė jis.  

Trečiadienį Kauno apygardos teisme apklausti keli liudytojai, visų jų parodymai R. Reklaičiui nebuvo palankūs.

R. Reklaitis buvo pristatomas kaip LPF patarėjas, tačiau jos veiklą bent per nago juodimą išmanantys žmonės žinojo, kad verslininkas yra ne tik LPF sumanytojas, bet ir neoficialus valdytojas.

„Aš buvau federacijos prezidentas, direktorius ir net kasininkas, tačiau realiai pinigų niekada nečiupinėjau. Viską sprendė R. Reklaitis“, – pasakojo LPF prezidentas Aleksandras Gorinas.

„R. Reklaitis pats nurodydavo, kam ir kiek mokėti“, – LPF prezidento žodžius patvirtino federacijos buhalterė Jolita Požėlienė.

Iš trijų asmenų sudarytas LPF prezidiumas niekada neposėdžiaudavo, tačiau A. Gorinas pasirašinėdavo po R. Reklaičio pakišamais prezidiumo sprendimais, įskaitant ir tuos, kuriais buvo skiriamos lėšos įvairių turnyrų nugalėtojams ir dalyviams. 

Turimi duomenis leidžia spėti, kad nutarimai dėl piniginių prizų skyrimo būdavo surašomi po to, kai paaiškėdavo, kas triumfavo įvairiuose petankės turnyre. Tokiu būdu per pustrečių metų laikotarpį LPF R.Reklaičiui ir jo komandos nariams išmokėjo 2,13 mln. litų, o kai turnyrus laimėdavo ne federacijos įkūrėjo kompanija, nugalėtojai gaudavo tik atminimo diplomus.

Išmokėtos sumos vienam žaidėjui siekė nuo 20 iki 150 tūkst. litų. Iš viso užfiksuoti devyni tokie epizodai. Pavyzdžiui, už pergalę 2008 m. vasarą Kaune vykusiame tarptautiniame petankės turnyre keturiems komandos „Rodiklis“ nariams išmokėta 600 tūkst. litų – po 150 tūkst. litų kiekvienam.

„Prizų dydžiai neatrodė logiški, bet man tai liepė daryti, ir tai neprieštaravo įstatymams“, – kalbėjo J. Požėlienė.

„Nebuvo jokių piniginių prizų, tik popieriai“, – pareiškė buvę ištikimas R. Reklaičio bendražygis ir komandos draugas Linas Budrikas. Jis buvo vienas aktyviausių petankės žaidėjų R. Reklaičio komandoje ir oficialiai už pasiekimus petankės aikštelėje yra gavęs šimtus tūkstančius litų, tačiau pats L. Budrikas teigia negavęs nė lito, nes visus pinigus atidavė tiesiai R. Reklaičiui į rankas. Kiti liudytojai pasakojo, jog būta atvejų, kai pinigai jų sąskaitų nė nepasiekdavo. Jie tik pasirašydavo, kad pinigus gavo.

Visi pinigines premijas gaudavę prizininkai – R.Reklaičio aplinkos žmonės.

Manoma, kad tokiu būdu iš LPF R.Reklaičiui ir perėjo įspūdinga suma – per 2 mln. litų. Dar 261 tūkst. LPF litų R.Reklaitis ištaškė nežinomoms reikmėms. Manoma, kad tik jis vienas naudojosi prie LPF sąskaitos leidžiančia prieiti banko kortele, tačiau buhalterijai pateikti duomenis, kur išleido išgrynintas lėšas, nesivargindavo.

A. Gorinas teigė buvęs apmulkintas. Pačioje federacijos veiklos pradžioje jis tikėjo visais R. Reklaičio pažadais bei sumanymais, net užsidegimu petankės žaidimo aikšteles įrengti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, petankės gimtinėje Prancūzijoje. Nepatvirtintais duomenimis, dalį iš įvairių rėmėjų priviliotų pinigų LPF bandė parodyti, kaip aikštelių statybai numatytas lėšas.