Kaip jau rašyta, mergautinę pavardę susigrąžinusi R.Ganusausko našlė šį kartą reikalavo iš H.Daktaro keliolika kartų mažesnio atlygio, negu prašė priteisti iš jo už vyro nužudymą.

Šį kartą ji H.Daktarui pareiškė 3 tūkst. eurų ieškinį. Už esą šmeižikiškus ir jos garbę bei orumą žeminančius teiginius, kuriuos iki gyvos galvos įkalintas Henytė išsakė vienoje LNK televizijos laidoje, kurios įrašas buvo patalpintas ir į internetą.

Šioje laidoje H.Daktaras, kalbėdamas apie R.Ganusausko našlę, vartojo šios atžvilgiu tokius epitetus, kaip „barakuda“, „valkata“, „narkomanė“.

L.Gedvilaitė prašė priteisti už tai iš Henytės ne tik minėtą moralinį atlygį, bet ir įpareigoti jį taip pat viešai – iš televizijos ekrano paneigti savo teiginius.

Į šios civilinės bylos posėdžius ieškovė atskrisdavo iš Italijos, kurioje gyvena jau septyniolika metų. O iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus perkeltas atsakovas, kuriam už grotų sukako jau 61-eri, dalyvavo jos ieškinio nagrinėjime nuotoliniu būdu.

Ieškovės advokato argumentai

Anot L.Gedvilaitės advokato Kęstučio Jokimo, įrodyti, kad esą tada sakė tiesą turi H.Daktaras.

Tačiau, jokių minėtų jo teiginių įrodymų nebuvo pateikta. Nors, atlikus šioje byloje lingvistinę ekspertizę, nustatyta, kad H.Daktaro teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio informacija. Jo pasisakymai – žeminantys kitą asmenį.

L.Gedvilaitės advokatas rėmėsi ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad, jeigu visuomenės informavimo priemonė neiškraipė asmens žodžių, dėl kurių kažkas įsižeidė, už tai turi atsakyti tas, kas šiuos žodžius pasakė, o ne juos išplatinusieji. Be to, pastarieji teismui teigė, kad H.Daktaras pradėjo jiems pasakoti apie R.Ganusauską bei šio našlę savo iniciatyva. Ir minėti H.Daktaro teiginiai, anot L.Gedvilaitės advokato, pakenkė jo atstovaujamosios reputacijai, nes suformavo apie šią neigiamą nuomonę bei pakirto draugų ir visuomenės pasitikėjimą ja. Nors L.Gedvilaitė nepriklauso viešų asmenų kategorijai. O tai, kad pastaroji nenusipelnė tokių epitetų, įrodo ir jos pasikviestos trys liudytojos, apibūdinusios ieškovę kaip tvarkingą, padorią bei narkotikų nevartojančią moterį. Pastarąjį teiginį, pasak L.Gedvilaitės advokato, įrodo jo atstovaujamosios teismui pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad ji niekada nebuvo šio kliente.

Atsakovo advokato kontrargumentai

H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis įvardijo teismui ne vieną priežastį, kodėl L.Gedvilaitės ieškinys turi būti atmestas.

Pirmiausiai, jis turėjo būti pateiktas Kaišiadorių teismui, nes dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta – Pravieniškės. Antra, jau yra suėjęs trijų metų senaties terminas nuo 2015-ųjų kovą H.Daktaro Lukiškėse duoto minėto interviu, dėl kurio L.Gedvilaitė kažkodėl tik 2018-ųjų birželį pareiškė ieškinį. Nors, gyvendama Italijoje, ji matyti tos LNK laidos negalėjo. O į internetą ją patalpino ne už grotų esantis H.Daktaras, todėl ne jis turėtų būti ir atsakovu. Juk tada Lukiškių kameroje jis perpasakojo savo beveik 30 metų senumo pokalbį su R.Ganusausku, kuriame atkalbinėjo šį nuo vestuvių su L.Gedvilaite, tik vienam žurnalistui. Be to, tas interviu buvo beveik poros valandų, o parodyta tik nedidelė jo dalis. Tačiau, ir joje H.Daktaras išsakė tik savo nuomonę, o teisinėje valstybėje už tai nepersekiojama.

Be to, teigti, kad R.Ganusausko našlė nėra viešas asmuo, yra per siauras požiūris. Europos žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad šiai kategorijai priklauso ir asmenys, kurie patys save viešina. O L.Gedvilaitė dalyvauja ir televizijos laidose, ir duoda interviu. O duodama parodymus teisme, ieškovė atsiminė tik du esą ją įžeidusius žodžius – „barakuda“ ir „valkata“. Tačiau, paaiškėjo, kad ji nelabai supranta šių žodžių prasmę. Esą pirmasis reiškia nemoterišką moterį, kuri nesirūpina šeima, t. y. yra laisvo elgesio. Šią reikšmę, anot l.Gedvilaitės, turi ir žodis „valkata“.

Neįmanomas, anot V.Sirvydžio, ir reikalavimas paneigti minėtus teiginius, nes nei LNK televizija, nei per šią parodyta laida H.Daktarui nepriklauso.

Pasikeitė vietomis

Kaip jau rašyta, anksčiau L.Gedvilaitė prašė priteisti iš H.Daktaro, kurį visi Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl jos vyro nužudymo, jai bei be tėvo užaugusiam judviejų su R.Ganusausku sūnui po pusę milijono eurų.

Kauno apylinkės teismas tada jiems priteisė dešimt kartų mažesnes sumas – po 45 tūkst. eurų. Tačiau, kartu buvo priteistos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo jų, skaičiuojant šias nuo bylos iškėlimo 2017-ųjų rugsėjį iki sprendimo įsiteisėjimo. O šis įsiteisėjo pernai spalį, Kauno apygardos teismui atmetus juo nepatenkintų ir L.Gedvilaitės su sūnumi, ir H.Daktaro advokatų skundus.

Naująjį L.Gedvilaitės ieškinį nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė šiandien jį atmetė, konstatavusi, kad H.Daktaras turėjo pagrindo taip atsiliepti apie ieškovę, nors ši ir nėra viešas asmuo. O ieškovė neįrodė, kad minėti atsakovo teiginiai sukėlė jai sunkias pasekmes. Be to, iš tikrųjų praleido senaties terminą ieškinio pateikimui.

Atmesdama L.Gedvilaitės ieškinį, teisėja jai priteisė ir H.Daktaro patirtas išlaidas advokatui, t. y. 1600 eurų.

„Nors kartą teismas mūsų pusėje!“ – atvirai džiūgavo po tokio S.Dementavičienės sprendimo H.Daktaro žmona.

L.Gedvilaitė išklausyti teismo sprendimo neatvyko. Tačiau, per 30 dienų dar gali jį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.