Skundas prokurorui

Paskutinę rugpjūčio dieną, trečiadienį, prasidėję pareigūnų reidai į Kauno gėlių prekybos bendroves truko iki penktadienio 1 val. nakties. Masinių kratų tikslas – rasti mokesčių slapstymo įrodymų.

Tyrimui vadovaujantis Kauno prokuroras Haroldas Mulevičius pranešė, kad per masines kratas aptikta ne tik juodąją buhalteriją liudijančių dokumentų, bet ir didelės sumos grynųjų.

Pasak pareigūnų, teisėsaugininkų rankose atsidūrė nemažai juodraščių, kuriuose minimos kitokios sumos nei oficialiuose dokumentuose. Įtarimai pareikšti penkiolikai žmonių: didžioji dalis jų – bendrovių direktoriai.

Po kratų praėjus kelioms dienoms, prokuroras H.Mulevičius sulaukė vienos iš įtariamųjų advokato skundo. Skundo kopija buvo atsiųsta ir „Kauno dienai“. Jame pateikta šokiruojanti informacija apie pareigūnų elgesį, primenantį 1990-uosius: tik tuomet taip siautėjo banditai.

„Esame gavę skundą, kol kas jis iki galo neišnagrinėtas. Dar vyksta tyrimas, reikia detalesnio patikslinimo“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Vaikams – šokas

Kaunietė trijų vaikų mama (jos tapatybė redakcijai žinoma) prokuratūrai ir redakcijai atsiųstame skunde dėsto, kad rugpjūčio 31 d., apie 14.30 val., į jos butą pasibeldė keturi pareigūnai ir pranešė, kad atliks kratą.

Tuo metu namuose buvo mama, dešimties ir dvylikos metų jos vaikai ir sergantis dešimties mėnesių kūdikis, kuriam reikia girdyti receptinius vaistus.

Anot mamos, prasidėjus kratai, pareigūnų ji prašė, kad leistų kur nors išvesti vaikus, kuriuos, skundo autorės tvirtinimu, ištiko šokas.

„Kur pareigūnai nuvedė mano vaikus ir ką pareigūnai sakė mano vaikams, aš negirdėjau. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas procesiniuose veiksmuose nedalyvavo“, – pabrėžiama prokurorui adresuotame skunde.

Su kūdikiu – į apklausą

„Kauno dienai“ mama pasakojo per visą kratą ant rankų laikiusi kūdikį. Nedideliame bute jai taip ir nepavyko bent keliolikai minučių rasti ramaus kampelio, kur vaikas galėtų jaustis esantis įprastinėje saugioje aplinkoje.

Skundas: kilo įtarimų, kad Kauno policijos pareigūnai siautėjo lyg 1990-ųjų banditai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Vaikui buvo miego metas. Uždariau duris, kad galėčiau pamaitinti ir užmigdyti, tačiau jie atidarė duris ir pasakė, kad jos privalo būti atidarytos“, – pasakojo moteris.

Tačiau labiausiai šokiruojantys netikėtumai dar tik laukė. Krata buvo baigta apie 17 val., į butą atvesti dešimties ir dvylikos metų vaikai, o įtariamajai trijų vaikų motinai kartu su kūdikiu nurodyta vykti į policijos skyrių.

„Klausinėjau, kokios ten bus sąlygos sergančiam vaikui, kaip turėčiau jį aprengti, kiek maistelio paimti. Važiavau savo automobiliu, vaikas gulėjo automobilyje esančiame vežimėlyje, o šalia sėdėjo pareigūnas. Jaučiausi siaubingai. Vos nepadariau avarijos. Nebuvo kur pastatyti automobilio, pasakė palikti bet kur. Pareigūnas padėjo į antrą aukštą užnešti vežimėlį. Prieš važiuojant sakė, kad galėsime lauke pasivaikščioti, bet kai atvažiavome, nebuvo kur vaikščioti – tik koridoriuje, į jokį lauką – iš karto į kabinetuką. Ten ir prabuvome iki vėlyvo vakaro“, – pasakojo mama.

Tardė iki išnaktų

Skunde prokuratūrai moteris tvirtina, kad apklausos metu kūdikį laikė ant rankų arba sūpavo vežime.

Apklausos metu į kabinetą užeidavo vis kiti pareigūnai, kurie  grasindavo paimti vaikus, jeigu nekalbėsiu taip, kaip nurodo pareigūnai.

„Kūdikis nuolat verkė. 20.30 val. sugirdžiau jam vaistus, tačiau negalėjau pamaitinti krūtine, nes buvau apklausinėjama ir į kabinetą nuolat užeidavo kiti pareigūnai, kabineto durys buvo atidarytos“, – rašoma įtariamosios skunde.

Apie 21 val. vaiką iš mamos paėmė sutuoktinis, o jos apklausa baigta likus pusvalandžiui iki vidurnakčio.

Įtariamoji tvirtina patyrusi iš anksto suplanuotą psichologinį spaudimą, panaudojant kūdikį ir vaikus.

Nebegali maitinti

„Tiek kratos, tiek įtariamojo apklausos metu man buvo daromas psichologinis spaudimas, nurodant, kad jeigu aš pasinaudosiu teise neduoti parodymų, būsiu sulaikyta, iš manęs bus paimti ir atiduoti globėjams visi mano vaikai, nes mano sutuoktinis, kuriam pareikšti įtarimai, taip pat bus sulaikytas, o kai išeisiu iš kalėjimo, vaikai manęs ir sutuoktinio nebepažins ir panašiai“, – rašoma skunde.

„Pasijutau tikra nusikaltėle, nesuprantu, kaip taip galima elgtis, žmogaus dar nenuteisus“, – pridūrė pašnekovė.

Moteris tvirtino patyrusi didžiulį sukrėtimą, praradusi laiko pojūtį, nebegalėjusi suprasti, ko pareigūnai jos klausia, ką rašo.

Situacija: dėl patirto streso moteris iki dabar negali maitinti krūtine kūdikio, nes dingo pienas. (Asociatyvi freepik.com nuotr.)

„Dėl patirto streso iki dabar negaliu maitinti krūtine kūdikio, nes dingo pienas. Apklausos metu į kabinetą užeidavo vis kiti pareigūnai, kurie vis pagrasindavo paimti vaikus, jeigu nekalbėsiu taip, kaip nurodo pareigūnai. Baigus apklausą, per ašaras ir dėl patirto streso negalėjau net perskaityti, kokį tekstą liepia pasirašyti“, – teigiama prokuratūrai skirtame skunde.

Anot skundo autorės, tik praėjus kelioms dienoms po kratos ji supratusi, kad „be jokio pagrindo į mano apklausos protokolą buvo įrašyti ne mano parodymai, o pareigūnų norimos frazės“.

Skunde prokurorui moteris reikalauja pareigūnų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Mato šiurkštų pažeidimą

Įtariamajai atstovaujantis advokatas Gintaras Dabkevičius tvirtina, kad atliekant kratą ir apklausą buvo šiurkščiai pažeistos vaiko teisės.

Įvertino: pasak G.Dabkevičiaus, šiuo atveju vaiko teisės neabejotinai buvo pažeistos, nes kratos metu nedalyvavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas, krata atlikta vaikų akivaizdoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Jis pabrėžė: jei aplinkoje yra vaikų, be vaiko teisių apsaugos specialistų tiesiog negalima pradėti kratos.

„Vaikus saugo tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai dokumentai, susiję su žmogaus teisėmis. Pripažįstama, kad vaikas yra viena pažeidžiamiausių visuomenės dalių. Vaikas išgyvena neigiamas reakcijas, nukreiptas į jį. Vaiko teisių konvencijoje detalizuojama, kad valstybės privalo užtikrinti visišką pagarbą vaiko asmeniniam gyvenimui. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 11 d. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju pareigūnai neabejotinai žinojo, kad ketina atlikti kratą gyvenamosiose patalpose, kuriose yra trys vaikai, tačiau apie numatomus atlikti procesinius veiksmus iš anksto neinformavo Vaiko teisių apsaugos specialistų. Vaikams privalo būti užtikrinta ypatinga apsauga, jų teisėms ir laisvėms teikiamas prioritetas, tačiau šiuo atveju vaiko teisės neabejotinai buvo pažeistos, nes kratos metu nedalyvavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas, krata atlikta vaikų akivaizdoje“, – komentavo G.Dabkevičius.

Jo tvirtinimu, pareigūnų veiksmus privaloma atidžiai ištirti ir principingai įvertinti.

„Pareigūnų elgesys laikant asmenį kelias valandas ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir dar su kūdikiu ant rankų be jokio sulaikymo procesinio įforminimo visais atvejais bus vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, o bendrame pareigūnų veiksmų kontekste kaip pareigūnų siekis įbauginti moterį ir taip neteisėtai išgauti iš jos informaciją, t.y. parodymai gauti pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save. Neabejotinai tokius šiurkščius procesinius, vaiko teisių ir žmogaus teisių pažeidimus privalo įvertinti ne tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, bet ir policijos vadovybė“, – tvirtino advokatas.

„Jai darė spaudimą, kad duotų bet kokius parodymus policininkams“, – įsitikinęs advokatas.

Prireikė patikslinimų

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų „Kauno diena“ paprašė paaiškinimų ir komentarų. Pageidavome, kad situaciją ir pareigūnų veiksmus įvertintų komisariato vadovas Mindaugas Baršys.

Policijos atstovė informavo redakcijos prašymą peradresavusi prokuratūrai, tačiau prokuratūra detalesnių komentarų nepateikė, paaiškindama, kad skundas dar neišnagrinėtas.

„Skundas yra gautas, atliekami visi būtini patikslinimai, išvadų kol kas nėra. Pagal pirminius duomenis viskas buvo atliekama laikantis numatytų tvarkų. Visos kratos tikrai buvo sankcionuotos teismo. Detalesnių komentarų dar negalime pateikti“, – sakė prokuratūros atstovė.

Informacijos negavo

Savo komentarą dėl situacijos redakcijai pateikusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) informavo planuojanti atlikti tyrimą.

„Vaiko teisių gynėjai visada dalyvauja policijos pareigūnų atliekamose kratose, kai iš teisėsaugos institucijų gauname informacijos apie planuojamą kratą ir tuo metu ten galinčius būti nepilnamečius. Pagal gautą informaciją atvykstame ir būname visos kratos metu, atidžiai stebime, kad vaikas nepatirtų streso ir kitų neigiamų išgyvenimų. Įvertinus visas aplinkybes ir tariantis su tėvais, visada ieškome sprendimų, kur kratos metu galėtų pabūti vaikas. Tai gali būti atskiras kambarys ar artimoji aplinka. Informacijos apie šį atvejį nesame gavę. Aiškinamės informaciją, įsitikinsime, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės ir ar šeimai reikia pagalbos“, – sakoma VVTAĮT atstovės Ramunės Lubinaitės redakcijai atsiųstame komentare.

Pretenzijos dėl pinigų

Prokuratūrai atsiųstame skunde, be kita ko, tvirtinama, kad kratos metu pareigūnai neteisėtai paėmė apieškomame bute buvusias nemenkas pinigų sumas.

„Kratos metu pareigūnai iš seifo neteisėtai paėmė 31 575 eurus, kurie niekaip nesusiję su įmone, kurioje aš dirbu, nes priklauso uošviams (...), kurie pardavė savo butą, pinigus iš banko pasiėmė grynaisiais ir juos paliko saugoti mūsų seife. Pareigūnai, atlikdami kratą, į mano tokius paaiškinimus nekreipė dėmesio ir šios pastabos į kratos protokolą neteisėtai neįrašė.

Kratos metu pareigūnai neteisėtai paėmė ir UAB (...) priklausančius pinigus – 4 406 eurus, kurie bendrovės gauti pagal pinigų priėmimo kvitus (…).

Kratos metu pareigūnai taip pat neteisėtai paėmė 19 727 eurus, kurie priklauso (...), gyvenančiam (...), Kaune. 2022 08 30, apie 16 val., atėjo pas mus (asmuo, norintis pirkti žemę – red. past.) į namus tartis dėl žemės sklypo, esančio (...), Kaune, pirkimo. Jis su mano sutuoktiniu tarėsi dėl pardavimo eigos ir ketino vykti į banką, kur (žemę planuojantis pirkti asmuo – red. past.) ketino į savo sąskaitą padėti grynųjų pinigų ir atlikti pervedimą į mano sutuoktinio sąskaitą, tačiau vyrai išgėrė alkoholinių gėrimų ir į banką nenuvažiavo, o vėlai vakare išeidamas namo (…) nenorėjo tokios sumos neštis su savimi. Nors pareigūnus informavau, kad pinigai priklauso (...), pinigai vis vien buvo paimti, o pastabos apie pinigų priklausomumą į kratos protokolą nebuvo įrašytos (…)“, – tvirtinama skunde.

Prokuratūros redakcijai pateiktame šios skundo dalies komentare sakoma: „Dėl paimtų pinigų viskas paaiškės tyrimo metu, kai bus įrodoma jų kilmė.“