Nors, remiantis Kauno medikų pateikta statistika, elektrinių paspirtukų vairuotojai į eismo įvykius patenka rečiau nei kitų transporto priemonių, vis dėlto liepos mėnesį Kauno miesto apskrities Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) dispečerinėje sulaukta skambučių, kurių metu pranešta apie 4 asmenų patirtas traumas nukritus nuo elektrinio paspirtuko.

Susižaloja įvairaus amžiaus žmonės

„Tarp minėtu būdu susižalojusių pacientų buvo 16 metų paauglė, 26-erių mergina, 38-erių moteris bei 42-ejų vyras. Į Kauno GMPS dispečerinę visi jie kreipėsi dėl galvos plaukuotosios dalies sumušimo, trumpalaikio sąmonės netekimo ir galūnių nubrozdinimų bei buvo pristatyti į Kauno klinikų skubios pagalbos traumų centrą“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Kauno apskrities GMPS dispečerinės administratorius-civilinės saugos specialistas Donatas Paliulionis.

Pacientai esą patyrė analogiškas traumas, nes naudodamiesi elektriniais paspirtukais kelionės metu nedėvėjo apsauginių šalmų.

Pašnekovas sakė pastebintis, kad ne visi žmonės, susižeidę keliaujant paspirtuku, kreipiasi pagalbos į medikus, todėl, tikėtina, kad nukentėjusiųjų skaičius yra gerokai didesnis nei nurodoma atliktoje praėjusio mėnesio iškvietimų analizėje.

Nelaimių padaugėja atšilus orams

Susižalojusių elektrinių paspirtukų vairuotojų tendencingai padaugėja šiltuoju metų laiku kaip ir dviratininkų, nes dauguma žmonių automobilius, viešąjį transportą keičia į paspirtuką, tačiau pamiršta savo paties saugumą.

Krentant be šalmo išlieka reali tikimybė patirti rimtų galvos traumų.

„Keliaudamas tiek paspirtuku, tiek kitomis dviratėmis transporto priemonėmis, asmuo privalo rūpintis savo saugumu ir, žinoma, būti aiškiai matomas kitiems eismo dalyviams“, – akcentavo D. Paliulionis.

Paprašytas pasidalyti patarimais, galinčiais padėti išvengti panašaus tipo nutikimų, Kauno GMPS atstovas neslėpė – nors vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas yra tik rekomendacija, jį specialistas patartų dėvėti visiems.

„Nereikia pamiršti – elektrinis paspirtukas gali pasiekti 25 km/val. ir didesnį greitį. Krentant be šalmo išlieka reali tikimybė patirti rimtų galvos traumų. Žinoma, šviesą atspindinčių elementų dėvėjimas taip pat turi būti privalomas. Geriau būti nemadingam, bet matomam“, – pridūrė D. Paliulionis.

Rizikuoja ir kitų saugumu

„Pastebime, kad paspirtukininkai nenulipa nuo paspirtuko ir važiuoja per pėsčiųjų perėją, nors turėtų eiti greta transporto priemonės“, – svarbų niuansą paminėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Policija taip pat neretai pastebi ir kitą itin nesaugų keliavimo būdą, kai ant elektrinio paspirtuko važiuoja ne tik vienas iš suaugusių, bet greta jo stovi vaikas. Tokiu atveju gerokai padidėja rizika patirti nelaimingą atsitikimą.

KET išimtys netaikomos

„Elektriniai paspirtukai prilyginami motoriniam dviračiui, tad jų vairuotojai turi ne tik tokias pačias teises, bet ir pareigas. Jie privalo laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) – važiuoti dviračių, dviračių ir pėsčiųjų takais, dviračių juostomis, kur jų nėra – tam skirtu kelkraščiu“, – priminė Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas.

Kaip nurodoma KET, važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku arba šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, t.y. neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Taip pat minėtos rūšies transporto priemonių vairuotojai važiuodami važiuojamąja kelio dalimi privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje šviečiant baltos šviesos žibintui, o gale – raudonos šviesos žibintui.

Nepilnamečiams asmenims, išsirengusiems į kelionę elektriniu paspirtuku, teigia pareigūnai, privaloma dėvėti saugos šalmą.

Šiais metais per pirmąjį pusmetį Kauno apskr. policijoje yra registruoti šeši eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti elektriniu paspirtuku važiavę asmenys.