Liko be pinigų

Keliautojas, tinklaraštininkas, verslininkas, įvairių sporto šakų entuziastas M.Ulozevičius pastaruoju metu labiausiai buvo žinomas dėl savo kelionės į Aziją. Egzotines šalis motoroleriu apvažiuoti pasiryžęs jaunas vyras internete dalijosi savo įspūdžiais ir nuotraukomis. Jo nuotykius sekė tūkstančiai.

Kelionės planai susijaukė prieš porą mėnesių, kai Tailande bankomatas prarijo M.Ulozevičiaus banko kortelę. Vaikinas pasakojo iškart nesupratęs, kokia šios nemalonios istorijos priežastis.

"Prisijungiau prie internetinės bankininkystės, pabandžiau pinigus iš vienos sąskaitos pervesti į kitą, tačiau to padaryti nepavyko: mačiau, kad pinigai iš vienos sąskaitos išplaukia, bet kita nepasipildo", – pasakojo M.Ulozevičius. Galutinai banko sąskaitos užblokavimo priežastis paaiškėjo tik telefonu susisiekus su advokatu – šis išsiaiškino, kad keliautojo sąskaitos areštuotos, nes M.Ulozevičius yra įtariamas pasisavinęs kone milijoną eurų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis Kauno apygardos prokuroras Gintaras Eidukevičius sausio pabaigoje dukart kreipėsi į teismą, prašydamas areštuoti M.Ulozevičiaus turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teismas leido areštuoti du automobilius, o po kurio laiko – ir turimas sąskaitas bankuose.

M.Ulozevičiaus motina Vilija Ulozevičienė prieš porą savaičių buvo pakviesta pas tyrėją patvirtinti, kad jos sūnus iš tikrųjų išvykęs, o ne slapstosi. "Visų pirma, tai prieš jam išvažiuojant nebuvo jokių perspėjimų ar draudimų išvažiuoti. Juk dabar ne sovietmečiai, jaunimas keliauja po visą pasaulį. Parodžiau tardytojai internetinį puslapį, kuriame Marius talpina akimirkas iš savo kelionės, tuomet manimi patikėjo. Kažkaip keista, apie sūnaus kelionę rašo spauda, mirga visas internetas, o bylą tiriantys pareigūnai nieko nežino", – stebėjosi moteris.

V.Ulozevičienė pasakojo dar labiau įsibaiminusi spaudoje perskaičiusi apie prokuroro taikomus metodus – psichologinį spaudimą, bauginimą.

Padėjo draugai

"Man įdomu, ar prokuroras susimąstė, kaip žmogui reikėtų grįžti namo, kai jis net bilietų nusipirkti negali? O gal jis ten turėtų eiti išmaldos prašyti maistui ir benzinui? Aš vis galvojau, gal jis neturėdamas pinigų bus toks alkanas, kad iš parduotuvės pavogs ką nors, o paskui į kalėjimą už tai atsisės. Azija – ne Lietuva, kur patekęs į bėdą gali pas kaimyną ar draugą nueiti pagalbos paprašyti ar pinigėlių pasiskolinti. Ar gerbiamas prokuroras supranta, kad stumia žmogų į pavojų?" – prieš porą savaičių dienraščio žurnalistams jaudulio dėl sūnaus neslėpė V.Ulozevičienė.

"Ne žiema juk – vieną kitą dieną galima ištverti ir be pinigų. Bananą nusiskini ir pavalgai", – iš padėties, kurioje atsidūrė be pinigų Azijoje, juokėsi Marius.

Vaikinas teigė, kad Azijoje gyveno iš draugų siunčiamų lėšų. Taip pavyko įsigyti ir bilietą namo. M.Ulozevičius į Kauną grįžo praėjusį savaitgalį.

"Šią savaitę atblokavo sąskaitas, grąžinau skolas draugams, liko 500 eurų ir vėl sąskaitas užblokavo. Advokatas sako, kad taip negalėjo padaryti, bet padarė", – pasakojo vaikinas.

Teisėsaugininkai iš M.Ulozevičiaus šią savaitę atėmė pasą ir prigrasino be leidimo iš šalies neišvykti. Ulkė teigia, kad nurodymo nekelti kojos iš gimtinės prieš išvykstant į Aziją nėra gavęs. "Žinojau, kad yra byla, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės automobiliui, tačiau nebuvo jokios kalbos apie galimą tokių priemonių taikymą sąskaitose esančioms lėšoms", – teigė M.Ulozevičius.

Piktinosi prokuroru

M.Ulozevičiui atstovaujantis advokatas Kęstutis Jonaitis taip pat stebėjosi prokuroro G.Eidukevičiaus veiksmais: "Apie sąskaitų areštą nebuvo pranešta nei man, nei mano klientui, nors įstatymas įpareigoja tai padaryti ne vėliau negu per dieną po arešto."

Pasak K.Jonaičio, M.Ulozevičius sausio mėnesį dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, tik pareikšti pirminiai įtarimai, todėl jis ir leidosi į kelių mėnesių kelionę po Azijos šalis.

K.Jonaitis teigė esąs nustebęs ir kitais prokuroro veiksmais. Girdi, jau dešimt metų praėjo nuo tiriamų pirkimo–pardavimo sandorių, o įvairios valstybinės institucijos neturi pretenzijų dėl galbūt apsimestinių sandorių arba bendrovės turto iššvaistymo, arba pasisavinimo. Prokuroras niekaip negali apsispręsti, ką daryti su ikiteisminiu tyrimu: iš pradžių viskas vyko vėžlio greičiu, o dabar susidaro įspūdis, kad visomis išgalėmis bandoma kuo greičiau bylą numesti teismui, neatlikus visų būtinų veiksmų.

Paklaustas, kodėl įtariamajam nepranešė apie teismo sprendimą areštuoti pinigines lėšas, kaip to reikalauja įstatymas, prokuroras teigė to nepadaręs dėl vienintelės priežasties – žinojęs, kad M.Ulozevičius išvyko į kelionę po Azijos šalis. Prokuroras teigė nemanantis, kad sąskaitų užblokavimas galėjo sukelti didelių problemų.

M.Ulozevičius juokėsi, kad jo galimo slapstymosi nuo teisėsaugos klausimą kėlęs prokuroras savo veiksmais tik nutolino akistatą su įtariamuoju. Vaikinas teigė ketinęs į Lietuvą grįžti balandžio viduryje, tačiau likus be pinigų viešnagė Azijoje užsitęsė.

Senas tyrimas

Prokuroras G.Eidukevičius dienraščiui teigė, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja ir M.Ulozevičius, 2009 m. pradėtas dar Generalinėje prokuratūroje pagal bankų ir bendrovių pareiškimus dėl galbūt ne pagal paskirtį panaudotų kreditų. Vėliau byla buvo perduota Kauno apygardos prokuratūrai.

"Tiriama dvylika tarpusavyje susijusių įmonių veikla, iš kurių dešimt vykdė realią veiklą – tarpusavyje prekiavo žemės sklypais. Sklypų buvo įgyta daugiau kaip 100, jie buvo "sukami" tarpusavyje – keliamos kainos. Į schemą buvo įtrauktos ir dvi fiktyvios įmonės. Taigi reikėjo ištirti įmonių veiklą – kur ir kaip iš jų iškeliavo pinigai. Pirminiais duomenimis, nuostolis labai didelis: dešimt įmonių gavo apie 40 mln. litų kredito, iš kurio nežinia kur panaudota, kitaip sakant, galbūt pasisavinta veik per 11,3 mln. litų", – kalbėjo prokuroras. Jo teigimu, M.Ulozevičius buvo vienos iš bendrovių direktoriumi, dabar jam inkriminuojama pradanginus daugiau kaip 970 tūkst. eurų.

Anot prokuroro, verslo schema buvo paprasta: bendrovės iš fizinių asmenų įsigydavo žemės sklypus, po to viena kitai parduodavo padidinusios kainą tris kartus. Kai sklypų vertė paaugdavo iki solidžios sumos, buvo prašoma bankų suteikti milijoninių kreditų. Bankai pasitikėjo Registrų cento išrašais, kad žemės sklypų vertė yra išties didelė. Po kurio laiko, nesulaukę grąžinant kreditų, bankai išsiaiškino, kad buvo galbūt apgauti.

M.Ulozevičius neneigia vadovavęs vienai iš sklypus pirkusių bendrovių, tačiau teigia, kad nusikalstama veikla jose nebuvo užsiimama. "Buvo ekonominis pakilimas, sklypai greitai brango, ketinome statyti namų kvartalą, tačiau Vilniaus savivaldybė niekaip nepatvirtino Vilniaus bendrojo plano, todėl negalėjome pakeisti žemės paskirties. Prasidėjo krizė, sklypus paėmė pusvelčiu ir verslas baigėsi", – pasakojo M.Ulozevičius.