„Teismas nusprendžia patikslintą ieškinį atmesti“, – paskelbė teisėja Virginija Simanavičienė.

2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje figūravusi bendrovė „Niklita“ kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia dalykinę reputaciją.

Jie reikalavo šią informaciją viešai paneigti bei atlyginti 5 tūkst. eurų įvertintą žalą įmonei bei tūkstančio eurų žalą jos savininkui Valdui Kuktai.

Išklausyti teismo sprendimo atvykusi R. Kazėnienė sutiko jį su džiaugsmo ašaromis. Ji sakė, kad tai – pergalė, įrodanti, jog Lietuvoje egzistuoja teisingumas.

„Tikrai džiaugiuosi, kad teismai yra teisingi. Tai atvejis, kuris suteiks žmonėms daugiau pasitikėjimo ir noro keisti negeroves. Tikrai neapsakomos emocijos: tai yra teisingumo įgyvendinimas plačiąja prasme“, – kalbėjo ji.

Atsakovė neįžeidžiančiai, santūriai išsakė savo nuomonę, o svarbiausia, kad ta nuomonė buvo pagrįsta faktiniais, rašytiniais įrodymais.

R. Kazėnienė sako niekada neabejojusi, kad pasielgė teisingai ir buvo teisi, todėl džiaugėsi, kad tokios pozicijos laikėsi ir teismas.

„Tai yra kova už kitus, už visus piliečius, kuriems aš galbūt esu pavyzdys ir norėtų pasekti panašiu pavyzdžiu“, – kalbėjo ji.

Ieškovai antradienį išklausyti teismo sprendimo neatvyko. Tačiau „Niklitai“ teisme atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad sprendimas greičiausiai bus skundžiamas.

„Manau, kad neišvengiamai ko gero mes su klientu išsinagrinėję teismo motyvus ir argumentus svarstysime dėl skundo padavimo“, – sakė jis.

„Laikomės pozicijos, kad niekas negali ginti žmogaus, kuris savo kalbomis, skleidžiama per visuomenės informavimo priemones žinia daro kitam asmeniui žalą“, – sakė advokatas.

Jis bei jo ginamieji laikosi pozicijos, kad apie V. Kuktos ar „Niklitos“ padarytus pažeidimus institucijos nėra pasisakiusios.

„Apie „Niklitos“ pažeidimus, apie Valdo Kuktos pažeidimus niekas niekur nėra pasisakęs, todėl ir nevalia kalbėti apie tai, ko nebuvo nustatyta“, – teigia advokatas.

Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.

„Byloje buvo pateikta daug rašytinės medžiagos, daug valstybės institucijų patikrinimo aktų, byloje buvo pateiktos publikacijos, komentarai (...). Teismas nustatė, kad niekada atsakovė nekalbėjo tiesiogiai, tai buvo klausiamojo pobūdžio teiginiai. Tai patvirtina, kad tai yra nuomonė“, – sprendimą žurnalistams po posėdžio komentavo Kauno apylinkės teismo teisėja spaudai Giedrė Jakštienė.

Pasak jos, teismas atsižvelgė į tai, kad R. Kazėnienės išsakyta nuomonė buvo pagrįsta Viešųjų pirkimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento patikrinimo aktuose nustatytais duomenimis.

„Atsakovė neįžeidžiančiai, santūriai išsakė savo nuomonę, o svarbiausia, kad ta nuomonė buvo pagrįsta faktiniais, rašytiniais įrodymais“, – kalbėjo teisėja.

Teismas įvertino ir tai, jog ieškovai neįrodė patyrę realią žalą dėl R. Kazėnienės nuomonės.

„Valstybės institucijų atlikti patikrinimai ir lėmė įtaką ieškovams, bet ne atsakovės išsakyti komentarai“, – sakė teisėja.

Šį sausį R. Kazėnienė buvo pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką. Ji pranešėjos statuso siekė norėdama nutraukti šį bylinėjimąsi su įmone „Niklita“.

Į tai atsižvelgė ir sprendimą byloje priėmęs teismas.

„Atsakovė yra pripažinta pranešėja. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovės išsakyta nuomonė yra labai svarbi ginant viešąjį interesą“, – sakė G. Jaštienė.