Neregėtais užmojais garsėjantis kaunietis Robertas Reklaitis šiandien neišgirdo nuosprendžio Lietuvos petankės federacijos byloje. Nuspręsta tyrimą tęsti.

Atnaujina įrodymų tyrimą

„Sėskitės, – užuot ėmusi skaityti nuosprendį, pasiūlė R. Reklaičio bylą nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė. – Teismas atnaujina įrodymų tyrimą“.

Žinomas verslininkas R. Reklaitis, rodės, buvo pasirengęs išgirsti nuosprendį, nors kaltu neprisipažino.

Bankrutavusios bendrovės „Rodiklis“ įkūrėjas kaltinamas iš jo paties įkurtos Lietuvos petankės federacijos (LPF) neteisėtai išsiurbęs beveik 2,4 mln. litų.

Tačiau tai tik vienas teismą pasiekęs R. Reklaičio veiklos epizodas. Kauniečio laukia dar ne viena diena teisme. Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba baigia dėlioti paskutinius taškus ir siekia įrodyti, kad kadaise originaliomis idėjomis garsėjusi bendrovė „Rodiklis“ bankrutavo ne dėl kieno nors, o dėl tyčinės paties įkūrėjo R. Reklaičio veiklos.

Gausus bendrovių sąrašas

"Rodiklis", "Vardiklis", R.Reklaičio reklamos biuras, "Advilio reklamos miestas", "Rodiklio reklama", "Jakata"(Yakata), "Radijo reklama", "Pajūrio radijas" – tai tik keletas bendrovių pavadinimų, kurių veikloje R.Reklaitis vaidino toli gražu ne paskutinį vaidmenį.

R.Reklaičio veiklos specifiką analizuojantiems ir Baudžiamojo kodekso straipsnius taikantiems teisėsaugininkams jau nekyla abejonių, kad įmonėse, kurių veikloje dalyvavo R.Reklaitis, yra gausybė su įstatymais prasilenkiančių faktų.

"Bendrovė "Rodiklis" kaip įmonė jau neegzistuoja", – faktą patvirtino "Rodiklio" bankroto administratoriaus atstovas. Bendrovės bankroto paskelbimo dieną užfiksuotos milžiniškos skolos, kurių kreditoriams santykius teks aiškintis jau su pačiu R.Reklaičiu.

Skolų kupra

Didžiojo machinatoriaus vardą pelniusio R.Reklaičio skolų kupra įspūdinga. Bankrutavusi reklamos kūrimo ir gamybos bendrovė "Rodiklis", kuriai vadovavo R.Reklaitis, 400 kreditorių paliko per 25 mln. litų skolų: apie 13 mln. litų bankams, apie 12 mln. litų "Sodrai" ir kitoms valstybinėms institucijoms, apie 2 mln. litų privatiems asmenims.

Tiesa, skolos privatiems asmenims vertinamos gana prieštaringai. "Rodiklio" bankroto administratoriaus atstovas prisimena vieno buvusio R.Reklaičio darbuotojo vizitą. Žmogus piktinosi, kad bankroto administratorius sąžiningai moka jam nesumokėtą atlyginimą, o R.Reklaitis vis užsuka atsiimti tų pinigų, esą darbuotojas dirbdamas gavo algą. Neatmetama versija, kad dalis darbuotojų atlyginimus vis dėlto gavo. Tik tai, kaip ir daugybė kitų "Rodiklio" sandorių, nebuvo fiksuota.

Civiline tvarka teisme buvo įrodyta, kad "Rodiklis" vykdė neteisėtas operacijas. Teismas netgi priteisė žalą, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Nei bankroto administratoriui, nei antstoliams nepavyko rasti tų pinigų ar R.Reklaičio turtų.

Gebėjimų nestokojo

R.Reklaičio verslo ypatumus analizavę bankroto administratoriai per kelerius metus trukusią procedūrą turėjo progos įsitikinti, kad šio Kauno verslininko mąstymas ir idėjos turėjo vienintelį tikslą – kaip apgauti. Jei jau pinigai atsidūrė verslininko kišenėje,  jie tapo jo nuosavybe.

"Rodiklio" veiklos analizė atskleidžia ir kitą, ne mažiau žavią, šio verslininko pusę – gebėjimą susidraugauti su tuo, kuo reikia. Baltais siūlais siūtos R.Reklaičio deklaracijos mokesčių inspekcijai praslysdavo niekam neužkliuvusios. "Kaip galima nematyti 12 mln. litų nesumokėtų mokesčių", – retoriškai klausė bankroto administratoriaus atstovas.
"Protingas, gudrus, įžūlus, šiuolaikinis žmogus", – tokiais epitetais ir neslėpdami susižavėjimo, R.Reklaitį apibūdina ne jo, o netgi priešingoje pusėje atsidūrę žmonės.

Perėjo per bankus

R.Reklaičio šokis su bankais taip pat vertas atskiros istorijos. Ne kiekvienas turėtų tiek drąsos – tą patį daiktą užstatant skirtingiems bankams šluotis kreditus. Iš pirmo žvilgsnio patikimas ir turtingas, norintis plėtoti savo verslą žmogus ateina į banką.

Patikimumui užtikrinti ant vienos svarstyklių pusės deda didžiulį "Rodiklio" sandėlį, prikimštą statybinių medžiagų. Bankas neatsispiria ir ant jai priklausančios svarstyklių pusės deda R.Reklaičio prašomą kreditą. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad prieš septynerius metus bankai kreditus taip pat žarstė ne visada įvertindami skolininko galimybes jį grąžinti.

Sulaukęs malonės viename banke, R.Reklaitis nieko nelaukdamas "Rodikliui" priklausiusį sandėlį perregistruoja, pavyzdžiui, "Vardiklio" vardu. Į kitą banką kredito jau žygiuoja pasiryžęs užstatyti tą patį sandėlį, tik jau ne "Rodiklio", o "Vardiklio" vardu. Kreditas kišenėje, o žinovai teigia, kad viskas, kas atsidurdavo R.Reklaičio kišenėje, tapdavo jo nuosavybe.

Baudžiamoji atsakomybė

Po "Rodiklio" bankroto toli gražu nesumažėjo susidomėjimas R.Reklaičio veikla. Kauno policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba baigia dėlioti Baudžiamojo kodekso straipsnius atitinkančias šio kauniečio veikas: tyčinis bankrotas, lėšų pasisavinimas, skolininko nesąžiningumas.

"Už šias veikas Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą. Kalbėjomės ir su Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru Dariumi Valkavičiumi, kad už finansinius nusikaltimus turėtų būti adekvati finansinė bausmė. Jų tikslas būna pasiglemžti pinigus, neteisėtais būdais praturtėti, tai bausti juos reikėtų tuo pačiu. Turėtų būti stipri skolų išieškojimo sistema", – įsitikinusi Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

Jei tyrimo pradžioje buvo užsimenama, kad galėjo būti nuslėpta ar pasisavinta 2 mln. litų, ne vienų metų tyrėjų darbą vainikuoja jau apie 6 mln. litų galimai pasisavintų lėšų.
Šie milijonai plaukiojo įvairiais būdais: pervedimais, išgryninimais, atsiskaitymais už neatliktas paslaugas. Tyrėjai atliko milžinišką darbą, patikrinę beveik dešimtmetį trukusią R.Reklaičio veiklą.

Tenka sudėlioti kiekvieną jo finansinį kryptelėjimą – kurie sandoriai buvo realūs, o kurie tik priedanga pinigams plauti.

Nevengė pokyčių

Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius neapsiriboja vien "Rodikliu". Tyrėjai dėlioja visų su R.Reklaičiu bent menkiausiai susijusių bendrovių finansinį paveikslą. R.Reklaičio pavardė arba tas pats adresas Kauno mieste, Simno g., suteiktas daugybei bendrovių. "Advilio reklamos miestas" tapo "Pajūrio radijumi", "Rodiklio reklama" – "Radijo reklama".

Niekas tiksliai ir nežino, kiek firmų yra R.Reklaičio žinioje. "Žinomos tos, kuriose jis neslėpė savo pavardės, tačiau teisėsaugininkai per savo praktiką mena ne vieną atvejį, kai pinigų mylėtojai kuria įmones ne savo vardu", – dėstė Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vadovė.

R.Reklaitis buvo ir japoniškų valgių restorano "Jakata"(Yakata) Kaune, Valančiaus g., vadovas. Kalbama, kad jis tebedirba šio restorano buhalteriu. Tačiau patikslinti, ką šiuo metu veikia, R.Reklaitis vengia. Jis apsiriboja paaiškinimu, kad dirba tai, ką geriausiai išmano. Šio restorano pavadinimas ir veikla taip pat atsidūrė po teisėsaugos didinamuoju stiklu.

Paliko pėdsaką

"Galima sakyti, kad visų įmonių, kurių valdyme dalyvavo R.Reklaitis, yra faktų, kad lėšos buvo naudojamos apeinant įstatymus ir neatmetami lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo epizodai", – vertindama didžiulės apimties R.Reklaičio baudžiamąją bylą aiškino R.Zieniuvienė.

Tyrėjų turimi duomenys leidžia manyti, kad būdamas "Vardiklio" direktoriumi, akcininku, finansininku R.Reklaitis išrašė sąskaitų-faktūrų daugybei Lietuvos įmonių.
Tose sąskaitose nurodė parduotų prekių ar suteiktų paslaugų už daugiau nei 2 mln. litų, tačiau "pamiršo" deklaruoti sąskaitose-faktūrose išskirtus 700 tūkst. litų PVM. Tyrėjai negalėjo išgauti buhalterinės apskaitos dokumentų. Jie tiesiog dingo.

Potraukis egzotikai

Neatsiejama R.Reklaičio vizitinė kortelė – dėmesys netradiciniam sportui. Savo dosnų požiūrį į petankę R.Reklaitis jau baigė aiškinti Kauno apygardos teisme. Dabar laukia teismo išaiškinimo – teisėtas ar ne visai buvo milijonais matuojamas ir, kaip įtariama, į jo paties kišenę sugrįžęs dosnumas.

Demaskavus 2006 m. įkurtos Petankės federacijos veiklą, R.Reklaičio fantazija neišsisėmė. 2010 m. buvo įkurta ne mažiau egzotiškos sporto šakos – sumo imtynių – federacija, taip pat turėjusi paramos gavėjo statusą. Ne mažiau įspūdinga buvo ir šios federacijos vadovė – grupės "Mango" lyderė Rima Petrauskytė. Sumo federacijos epizode dainininkė buvo apklausta specialiąja liudytoja.

Tebeegzistuoja ir šios federacijos interneto puslapis. Jame skelbiama, kad 2010 m. vasario 19 d. įkurta Lietuvos sumo federacija prisijungė prie Sumo imtynių mylėtojų ir jau tų pačių metų birželio 12 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengs Lietuvos sumo čempionatą pagal patvirtintas Sumo imtynių taisykles.

Atrodo, kad per pusantrų Sumo federacijos egzistavimo metų R.Reklaitis spėjo pinigines lėšas panaudoti ne federacijos tikslais. Remiantis petankės federacijos veiklos modeliu, Sumo čempionate turėjo dalyvauti ir pats R.Reklaitis su bičiuliais, o už pasiektus aukštus sportinius rezultatus pasidalyti dosniais prizais.

Paramų keliai ir klystkeliai

Tyrėjai hipotetiškai svarsto, ar tie R.Reklaičio paramos gavėjai, ne tik petankės ar sumo federacijos, bet ir futbolo, krepšinio klubai, nebuvo savotiški suokalbininkai. Neaišku, kiek gaudavo paramos, o kiek jos galėjo sugrįžti į paties rėmėjo kišenę. Tačiau šie klystkeliai gana sunkiai įrodomi.

"Dažniausiai pasitaikantis gelbėjimo būdas – paskola. Iš jos dar kažkiek laiko net ir saulėlydžiu įmonė gali gyvuoti, tačiau skolų grąžinimo našta auga, o jei dar tos lėšos ir grobstomos yra užprogramuotas ritimasis žemyn", – tyčinių bankrotų ar privedimų prie jų situacijas analizavo R.Zieniuvienė.

Ta parama federacijoms ir kitiems sporto klubams galėjo būti savotiškas pinigų išgryninimas. Kodėl tyčinis bankrotas? Pagal turimus dokumentus įmonė finansiškai jau buvo tokioje situacijoje, kad remti ką nors nebeturėjo kuo, tačiau darė ir dideliais mostais, kaip buvo įpratęs, o gal tokį įvaizdį norėjęs palaikyti R.Reklaitis.

Tapo nekalbus

Pokalbis telefonu su R.Reklaičiu

KD: Laba diena. Norėtume kelias minutėles jus patrukdyti.

R.Reklaitis: Atsiprašau, bet neturiu laiko.

KD: Vos kelias minutes apie jums labai gerai žinomus dalykus.

R.Reklaitis: Gal geriau pirmadienį paskambinkite. (Nutraukė pokalbį.)