Šančių tragedija: žuvusio paauglio artimieji sulaukė palankaus teismo sprendimo

Pirmosios instancijos, t.y. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. Statkevičiūtė buvo nuteista laisvės atėmimu trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir įpareigojant visą šį laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar mokslą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. A. Statkevičiūtei buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš nuteistosios nukentėjusiesiems (žuvusio paauglio motinai, tėvui, močiutei ir tetai) iš viso priteisiant 57 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Dalį žalos – 5 tūkst. eurų – žuvusiojo motinai dar iki šio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo atlygino draudimo bendrovė. Taip pat, teismui pripažinus didelį žuvusio asmens neatsargumą, iš civilinės atsakovės AB „L.“ žuvusiojo motinai priteistas ir turtinės žalos atlyginimas – pusė teismo nustatytos patirtos žalos sumos.

Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų atstovo advokato skundą dėl minėto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio atmetė. Tačiau šis kasaciniu skundu prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panaikinti minėtą Kauno apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą jam nagrinėti iš naujo.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovės, savo skunde nukentėjusisųjų atstovas teigė, kad priimant byloje sprendimus buvo remtasi neteisėtu būdu gautais duomenimis (galimai suklastotu nuteistosios gynėjos pateiktu vaizdo įrašu), todėl žemesnės instancijos teismai padarė neteisingas išvadas, kad paauglys bėgo per pėsčiųjų perėją, buvo neatsargus ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Dėl to byloje buvo netinkamai išspręsti ir kiti klausimai – dėl nuteistajai A. Statkevičiūtė paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio išnagrinėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad esminių įrodinėjimo tvarkos pažeidimų teismai nepadarė: rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka patikrintu ir patikimu nuteistosios gynėjos pateiktu vaizdo įrašu, o ginčijamus liudytojų parodymus bei kitus įrodymus įvertino kaip visumą ir jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Kauno apylinkės teismas ir šio nuosprendyje jokių trūkumų neradęs Kauno apygardos teismas, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, žuvusio asmens veiksmus kvalifikavo kaip didelį neatsargumą ir tai lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nutarė pakeisti jau minėtų abiejų žemesnių instancijų teismų sprendimus, pašalinant iš jų aplinkybę dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo ir iš civilinės atsakovės AB „L.“ žuvusio paauglio motinai priteisiant nustatytos turtinės žalos atlyginimo padidinimą iki viso pirmosios instancijos teismo nustatytos žalos dydžio.