Sprendimas šokiravo

Praėjusių metų liepą G.Paulavičiui buvo nušvitusi viltis išlipti sausam iš balos – Kauno apylinkės teismas išteisino dabar jau bankrutavusios bendrovės "Zanavykas LT" direktorių dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Teismas motyvavo, esą nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokuratūra neliko patenkinta tokiu teismo sprendimu. Tyrėjų surinktais duomenimis, G.Paulavičiaus vadovaujama kompanija sėkmingai sukosi šešėlinėje prekyboje kiaulienos skerdiena Žaliakalnio turgavietėje.

Į kaltinamąjį aktą sugulė tyrėjų duomenys, kad bendrovė "Zanavykas LT" iš Lenkijos firmos be apskaitos dokumentų įgijo apie 93 tūkst. kg kiaulienos skerdienos už maždaug 175 tūkst. eurų (anuomet 604 tūkst. litų).

Šios kiaulienos įgijimo neapskaitė bendrovės "Zanavykas LT" buhalteriniuose dokumentuose. Iš lenkų įgytą kiaulieną bendrovė pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims. Neatmetama prielaida, kad didžioji dalis lenkiškos neapskaitytos kiaulienos buvo parduodama būtent Žaliakalnio turgavietėje, esančioje Zanavykų gatvėje.

Iš lenkų įgytą kiaulieną bendrovė pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugybė liudytojų. Liudijo ir mėsą iš "Zanavykas LT" ėmę ir ją pardavinėję, o paskui atsiskaitydavę turgaus prekiautojai.

"Tokiai stambiai įmonei kaip "Zanavykas LT", kuri jau ir taip yra PVM mokėtoja, buvo naudinga nerodyti sumų. Iš jų tą mėsą pirko dažniausiai pagal verslo liudijimą arba individualiai dirbantys žmonės. Jiems taip pat naudinga nerodyti visų buhalterinių operacijų", – "Kauno dienai" aiškino ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Tyrėjai skaičiuoja, kad, vykdydamas šešėlinę prekybą kiaulienos skerdiena, G.Paulavičius nuslėpė beveik 37 tūkst. eurų PVM valstybei. Nustatyta ir tai, kad vykdydamas savo šešėlinį sumanymą G.Paulavičius firmos vyriausiajai buhalterei nurodė neteisingus duomenis, o pastaroji juos neteisingus ir surašė.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Pasiraitė rankoves

Prieš keletą metų šešėlinė prekyba mėsa buvo labai suklestėjusi. Patogiausi be dokumentų pirktos lenkiškos produkcijos realizavimo taškai buvo turgavietės. Tyrėjai nesirengė nuleisti rankų ir susitaikyti su Kauno apylinkės teismo sprendimu išteisinti galimą mokesčių nemokėtoją.

Prokuratūra apskundė Kauno apylinkės teismo paskelbtą išteisinimą. Bylą atvertusi Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. kovą priėmė kardinaliai priešingą nutartį. Už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą kolegija skyrė G.Paulavičiui švelniausią bausmę – 100 MGL, t.y. beveik 4 tūkst. eurų baudą.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti G.Paulavičiaus vadovaujamos bendrovės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio skirta 130 MGL bauda. Tai sudaro beveik 5 tūkst. eurų. Tačiau bausmes subendrinus paskirtoji bauda nustatyta beveik 6 tūkst. eurų.

Kauno apygardos teismas G.Paulavičiui priteisė atlyginti turtinę žalą beveik 52 tūkst. eurų Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (AVMI). Teismas pasisakė ir dėl G.Paulavičiaus areštuoto turto – areštas buvo paliktas galioti, kol bus sumokėta bauda valstybei ir atlygintas civilinis ieškinys Kauno AVMI.

Tenkino iš dalies

Galiausiai byla atsidūrė Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Su kasaciniu skundu kreipėsi G.Paulauskas ir prašė panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį, bylą nutraukti, atmesti Kauno AVMI civilinį ieškinį ir panaikinti areštą turtui.

Skunde argumentuojama, kad nuosprendis esą pagrįstas prielaidomis, byloje esančios specialistų išvados priimtos išskirtinai remiantis nuteistojo pokalbių telefonu įrašais. Aiškinama ir tai, kad G.Paulavičius, kaip fizinis asmuo, nebuvo PVM ir pelno mokesčio mokėtojas, tik jo vadovaujama "Zanavykai LT" neįvykdė mokestinės prievolės VMI.

Kaip argumentas primenama ir tai, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau tyrėjai aiškinosi nusikalstamos veikos padarymą 2011–2012 m., o bankroto byla Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta 2014 m. rugsėjį. 2015 m. gruodį priimta nutartis įmonę išregistruoti.

Aukščiausiojo Tismo teisėjų kolegija G.Paulavičiaus skundą tenkino iš dalies. Vis dėlto pripažinta, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, paliktas įpareigojimas sumokėti baudas valstybei. Dalį dėl turtinės žalos atlyginimo beveik 52 tūkst eurų Kauno AVMI perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.