Makabrišku susidorojimu su sodo kaimynu kaltinamas Aurimas Jočys linkęs diktuoti savo sąlygas ir jo bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Jam padeda valstybės skirta advokatė.

Nespėjo pasiruošti?

Šiandien išklausęs buvusio savo viršininko, pas kurį dirbo tą lemtingą 2013-ųjų lapkritį, bei pardavėjo, pas kurį įsigijo priemones, padėjusias slėpti įkalčius, parodymus, nužudymu dėl savanaudiškų paskatų bei mirusiojo palaikų išniekinimu kaltinamas 31-erių A.Jočys vėl atsisakė duoti parodymus.

„Dar nespėjome normaliai susitikti su advokate ir aptarti gynybos eigos,“ – tikino jis teisėjų kolegiją, ignoruodamas salėje sėdinčius aukos artimuosius.

A.Jočiui, nepripažįstančiam, kad nužudė bendraamžį Alvydą Mataką dėl 2000 litų, kuriuos, kaip jau rašyta, jiedu su žmona buvo atidėję sodo namo, kurį remontavo, langų keitimui, antrino ir jį ginanti valstybės skirta advokatė Ramutė Budrytė. Pastaroji nesutiko su teisėjų kolegijos pasiūlymu daryti 10 minučių pertrauką, per kurią aptartų su ginamuoju tai, ko nespėjo. A.Jočio advokatė teigė, kad tam jai reikėtų ne mažiau pusdienio.

Prašė uždarų posėdžių

Pageidavimų koncertus šioje byloje A. Jočys rengė ir anksčiau.

Iš pradžių jis prašė uždaro posėdžio, nes teigė nenorintis duoti parodymų prie savo paties artimųjų. Nors, pavyzdžiui, laiške patėviui, rašytame iš už grotų, į šio klausimą, kodėl taip žiauriai pasielgė su kaimynu, A.Jočys atsakė: „Viską sužinosite teisme“.

Po to teisiamajam užkliuvo posėdyje dalyvaujantys žurnalistai, kuriems pagarsinus jo parodymus, neva gali nukentėti jo dukros.

Tačiau teisėjų kolegija, vadovaujama Ramūno Antanavičiaus, A.Jočio prašymus dėl uždarų teismo posėdžių atmetė.

Praėjusiame posėdyje „liudyti prie visų“ atsisakė ir A.Jočio žmona, prieš kelis mėnesius „Kauno dienai“ teigusi, kad padavė skyrybų prašymą. Septynerius metus santuokoje su teisiamuoju gyvenusi Jekaterina Skulovič-Jočienė siūlė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių ji teigė neišsižadanti.

Kalčiausia degtinė?

Perpasakodama savo parodymų esmę, J.Skulovič-Jočienė, galėjusi turėti kaltinamosios nusikaltimo slėpimu, jeigu nebūtų teisiamojo žmona, statusą, akcentavo kelis dalykus. Pirmiausia, kad tą lemtingą vakarą jos vyras su svečiu gerokai primaišė alkoholio, nors nė vienas nemėgo degtinės. Po to prisigėrę susimušė, o tai, kas įvyko jiems išėjus aiškintis santykių į lauką, ji nemačiusi.

Tiesa, vyras prisipažino nužudęs kaimyną dar tą pačią naktį – kai po valandos grįžo kruvinas. Tačiau ji išdrįso apie tai papasakoti pareigūnams tik vyrą sulaikius, nes bijojo, kad šis susidoros ir su ja.

Nebuvo panašus į nusikaltėlį

Buvęs A.Jočio viršininkas teismui pasakojo, kad kaltinamasis nužudymu dirbo jo vadovaujamame autoservise meistru vos mėnesį. Specialistas jis buvo geras ir gesindavo konfliktines situacijas su klientais meistriškai.

Per tą mėnesį tik kartą neatvyko į darbą – paskambinęs ir atsiprašęs, kad paslydo ir susižalojo ranką. Tačiau kitą dieną jau darbe pasirodė, nors ir šlubčiodamas. Kaip vėliau paaiškėjo, A.Jočys nepasirodė darbe pirmą dieną po kaimyno nužudymo.

Pardavėjas, iš kurio teisiamasis įsigijo priemones, kuriomis bandė slėpti nusikaltimą, teigė pardavęs šiam niekuo neužkliuvusiam pirkėjui apie 10 litrų druskos rūgšties, kurios paskirtis – kanalizacijos vamzdžių praplovimas, plėvelės, į kurią pakuojamos prekės, bei gumines pirštines. Yra pagrindo įtarti, kad pirkėjas už tai atsiskaitė nužudytajam priklausiusia šimtine.

Pirmosios aukos – gyvūnai

Kaip jau rašyta, A.Jočys kaltinamas, kad po muštynių pavijo A.Mataką ties sankryža, vedančia į sodininkų bendriją „Šatijai“, kurioje abu gyveno, su peiliu rankoje ir dar tą pačią naktį nuvežė nužudytąjį į už penkių kilometrų esantį Lepšiškių kaimą – prie apleistos lapių fermos.

Tačiau nesugebėjęs permesti aukos palaikų per aukštoką tvorą, todėl padalinęs juos į gabalus. Tąnakt šie tik permesti per tvorą ir paslėpti po šakomis.

Sugrįžęs kitą naktį, A.Jočys jau iškasė duobę ir apipylė išniekintus palaikus druskos rūgštimi – kad būtų neįmanoma identifikuoti aukos asmenybės.

A.Jočio artimieji yra prasitarę, kad panašiai jis vaikystėje elgdavosi ir su nukankintais gyvūnėliais. O prieš kaimyno nužudymą, anot A.Jočio žmonos, iš jų namų taip pat mįslingai dingo du katinai ir terariume auginta gyvatė, kurią ji buvo gavusi dovanų.