Nevyniojo žodžių į vatą

Kaip jau rašyta, 66-erių J.Sankauskas kaltintas tą pačią gegužės 18-ąją, kai iš jo brolio Vito padegto namo policija išnešė sunkiai sužeistą pastarojo vyriausiąją dukrą, grasinęs šios sugyventiniui, kuris taip pat buvo tąnakt peršautas ir gelbėjosi šuoliu iš antro aukšto, pabaigti viską iki galo.

„Viską „dabaigsiu“ ir padegsiu kapus!“ – teigė J.Sankauskas, pavakarę atvykęs į gaisravietę, girdint ne vienam liudytojui. Sunkiai sužeista J.Sankausko dukterėčia, kuriai viena iš tėvo paleistų kulkų buvo įstrigusi stubure, o kita kliudžiusi šlaunį, tuo metu buvo reanimacijoje. O jos tėvas, nusišovęs prie mirusia apsimetusios dukters, – lavoninėje.

Grasinimu nužudyti kaltintas J.Sankauskas, kurį gynė valstybės paskirtas advokatas, teisme pareiškė, kad mato dukterėčios sugyventinį, pripažintą šioje byloje nukentėjusiuoju, pirmą kartą. Nors neneigė, kad galėjo ištarti grasinimu palaikytus žodžius. Tačiau esą tai tebuvo jo bumbėjimas po nosimi – konkretaus adresato šie žodžiai neturėjo.

Dėjosi gelbėtoju

Anot J.Sankausko, į gaisravietę jis tada atvyko paprašytas savo 90-metės motinos. Su ja pastarasis buvo ilgai nesimatęs, nes to neleido brolis Vitas, su kuriuo dėl jo išpuolių nebendravo jau septynerius metus.

Po tragedijos jam į darbą „Achemoje“, kurioje J.Sankauskas dirbo tekintoju, paskambino mamą prižiūrinti šios kaimynė. Mamą jis rado verkiančią, nors visos tiesos, kas įvyko, ši dar nežinojo.

Paprašytas mamos ir nuvykęs į gaisravietę, kurią esą ketino tik nufotografuoti, J.Sankauskas teigė ten radęs daug nepažįstamų žmonių, kuriuos palaikė vagimis. Todėl kitą dieną atvažiavęs čia – esą tik pamaitinti šuns, ir pradėjo krautis įvairius ugnies nespėtus paliesti rakandus. Esą, kad apsaugotų šiuos nuo vagių.

J.Sankauskas kaltintas pagrobęs penkis puodus, keptuvę, skrudintuvą, peilį bei metalinį dubenį, kurių vertė, anot brolienės, – beveik 700 eurų. Be to, kėsinosi pagrobti ir stalą. Tačiau šis pro duris netilpo.

Viską „dabaigsiu“ ir padegsiu kapus!

Kiaulę pakišo buvęs savininkas?

Visi pavogti daiktai rasti J.Sankausko namuose Jonavos rajono Bukonių kaime – dar nespėti iškrauti iš automobilio.

Teisiamasis tikino jų net neiškrovęs, nes esą ketino viską grąžinti brolienei, šiai skubiai grįžus iš Anglijos. Anot J.Sankausko, jam tų puodų tikrai nereikėjo – turi geresnių, nes žmona visą gyvenimą dirbo Kauno 2-ojoje ligoninėje gydytoja anesteziologe.

Jau tris nuosprendžius iki vėl teisman atvedusių įvykių girdėjęs J.Sankauskas prisipažino tik neteisėtai laikęs „naminukės“ gamybos aparatą. Net šešiolika metų.

Tačiau esą šis – asmens, iš kurio jis pirko namą, palikimas. Ir jis šiuo aparatu pasinaudodavo tik kartkartėmis ir tik esant būtinybei dėl sveikatos.

Padarinius tebejaučia

Nukentėjusiuoju pripažintas J.Sankausko dukterėčios žentas apie teisiamojo apsilankymą gaisravietėje pasakojo visai kitaip. Jis teigė, kad J.Sankauskas ėmė svaidytis grasinimais, kai kažkas iš kaimynų jam pasakė, kad nusišovė jo brolis Vitas.

„Tada jis labai susinervino – net pradėjo purtytis ir nueidamas tai pasakė“, - pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas vaikinas, prašęs priteisti iš J.Sankausko 10 tūkst. eurų moralinį atlygį. Nors pripažino, kad šia suma jis linkęs įkainoti ne tik grasinimus, bet ir visus su šiais įvykiais susijusius pergyvenimus. Jo sugyventinė dėl pažeisto stuburo – iki šiol neįgaliojo vežimėlyje. „Man iki šiol vienam nejauku tamsoje“, – teigė vaikinas.

Buvusi J.Sankausko brolienė prašė iš jo 5 tūkst. eurų moralinio atlygio. Ji teigė nebenorinti matyti teisiamojo, kuris jai kelia neigiamas emocijas. Nors ji ir taip iki šiol prastai miega, dingęs apetitas bei kamuoja įvairios vizijos.

Prokurorė siūlė teismui izoliuoti J.Sankauską nuo visuomenės penkeriems metams – subendrinus bausmę už naujus nusikaltimus, kuriais kaltintas teisiamasis, su šiemet birželį Jonavos rajono apylinkės teismo už žmonos sumušimą jam skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausme.

Iki šiol Temidė buvo gailestinga

Minėtas nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje jau buvo trečias septintą dešimtį įpusėjusio J.Sankausko teistumas.

Prieš septynerius metus jis buvo teistas už savo mažametės giminaitės tvirkinimą. Tačiau tada Kauno rajono apylinkės teismas jam skyrė tik vienerių metų laisvės apribojimą.

Dar už poros metų – 2012-aisiais J.Sankauskas išgirdo nuosprendį ir už grasinimą nužudyti kaimynus. Tada Jonavos rajono apylinkės teismas jį nubaudė apie 1300 litų bauda.

Už naujus, jam inkriminuotus nusikaltimus, susijusius su Karmėlavos tragedija, J.Sankauskui grėsė laisvės atėmimas iki šešerių metų – už vagystę. Grasinimas nužudyti, kaip ir „naminukės“ varymo įrangos laikymas, pagal Lietuvos įstatymus, – nesunkūs nusikaltimai, už kuriuos numatytas laisvės atėmimas tik iki dvejų metų.

Skydu tapo amžius ir ligos

Naująją J.Sankausko bylą nagrinėjusi teisėja Lina Lesinskienė konstatavo, kad teisiamojo kaltė dėl visų trijų jam inkriminuotų nusikaltimų pilnai įrodyta.

Tačiau, skirdama bausmę, ji teigė atsižvelgusi ne tik į tai, kad J.Sankauskas jau ne kartą teistas, bet ir į šio pensinį amžių bei pašlijusią sveikatą. Į visus šios bylos nagrinėjimo posėdžius, kaip ir į nuosprendį, J.Sankauskas atėjo, pasiramsčiuodamas lazda, nors, anot liudytojų, nusikaltimų, kuriais kaltintas metu buvo be jos.

Išklausyti nuosprendžio, pasiramsčiuodama lazda, atėjo ir gedulo rūbus dėvinti J.Sankausko motina. Išgirdus, kuriam laikui įkalinamas sūnus, jai pasidarė silpna. „Kauno dienai“ po nuosprendžio senolė teigė, kad sūnus „gavo per daug“. Ją atlydėjusi prisistatyti nenorėjusi moteris laidė replikas, kad žiniasklaida geriau eitų „paveiksluoti tų, kurie užmušė žmones“.

Neapykantos kupinu žvilgsniu žiniasklaidos atstovus, skelbiant nuosprendį, varstė ir į teisiamųjų narvą patalpintas J.Sankauskas. Jis pareiškė, kad nuosprendį skųs. Nepaisant to, kad nukentėjusiesiems iš jo priteisti tik gerokai mažesni, negu prašyta, ieškiniai. Dukterėčios žentui – 500 eurų, buvusiai brolienei – 200 ir dar po 300 eurų jų advokatei.

Kaltų nėra?

Kaip jau rašyta, mūsų įstatymų subtilybės sudarė sąlygas ir jaunesniajam J.Sankausko broliui Vitui bandyti įgyvendinti siaubingą keršto planą.

Buvusios žmonos, tuo metu su dviem jaunesniais vaikais gyvenusios Anglijoje, namuose, kuriuose

šeimininkavo jo vyriausioji dukra su sugyventiniu, V.Sankauskas pasirodė, Lietuvos apeliaciniam teismui jau atmetus jo skundą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio už jaunesnės dukters išžaginimą bei seksualinį prievartavimą, kuriuo buvo nuteistas devyneriems metams nelaisvės. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jis neturėjo teisės artintis prie šio namo, todėl jį paskelbus ir buvo paliktas laisvėje.

Manoma, kad vyresnioji, 22-ejų metų, 56-erių V.Sankausko dukra bei šios sugyventinis tapo jo keršto objektu dėl liudijimo minėtame teisme. Teoriškai V.Sankausko buvimas laisvėje tuo metu buvo teisėtas. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad tokiais atvejais skundą atmetęs teismas privalo informuoti apie savo sprendimą nuosprendį paskelbusį teismą per septynias dienas. Kauno apygardos teismas apie tai buvo informuotas po penkių dienų, t. y. tragedijos išvakarėse. Ir turėjo imtis priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas, per tris dienas. Tačiau įpareigojo policiją vykdyti V.Sankauskui paskelbtą nuosprendį jau kitą dieną, dar nežinodamas, kad šis naktį aptiktas gaisravietėje nusišovęs. Policija, savo ruožtu, turėjo įvykdyti Kauno apygardos teismo nurodymą sulaikyti V.Sankauską per dešimt dienų.

Ikiteisminis tyrimas dėl Karmėlavos įvykių, kurie baigėsi ne visai pagal V.Sankausko scenarijų, dar nebaigtas.