Teisėjui skelbiant nuosprendį, tik po kelių mėnesių pilnamečiu tapsiantis Vygantas B. demonstratyviai kramtė gumą. O pasiteiravus, ar suprato, kodėl siunčiamas už grotų devyneriems metams, atsakė „Jo!“,  kas labai patiko jo palaikymo komandai, atėjusiai į šią draugelio „triumfo“ valandą net su ramentais.

Subadė bendramokslį

17-metis Vygantas B. trečiadienį nubaustas beveik maksimalia nepilnamečiui laisvės atėmimo bausme už beveik metais vyresnio mikrorajono kaimyno, su kuriuo, anot pedagogų varžėsi dėl lyderystės ne tik mokykloje, nužudymą.

Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko vieną 2014-ųjų rugpjūčio sekmadienį. Ką tik Kauno Pilėnų pagrindinę mokyklą baigęs Edgaras M. buvo mirtinai užbadytas peiliu Ukmergės gatvės daugiabučio, kuriame gyveno, kieme. Tai įvyko vidury baltos dienos.

Tai padaręs tuo metu dar 16-metis Vygantas B., anksčiau taip pat lankęs tą pačią mokyklą, tačiau jos nebaigęs – pedagogų paprašytas perėjo į kitą, skirtą suaugusiems, po valandos pats su mama atvyko į policiją. Tuo metu Kauno klinikų medikai dar grūmėsi dėl jo aukos gyvybės. Edgaras M., kurio kūne vėliau ekspertai suskaičiavo mažiausiai septynias durtines žaizdas krūtinėje, pilve, nugaroje bei žaste, mirė už kelių valandų po šio išpuolio.

Skausmas įkainotas

„Mama, mane subadė...“ – tokie buvo vieni iš paskutiniųjų 17-mečio Edgaro M. žodžių, tą lemtingą popietę grįžus sužeistam į namus. 

Šoko ištikta sužeistojo motina puolė skambinti greitosios pagalbos medikams ir, patarta iškvietimą priėmusių jų kolegų, ne tik bandė pati stabdyti kraujavimą, bet ir kalbinti sūnų, kad šis neprarastų sąmonės.  

Edgaro G. motinai iš sūnaus žudiko bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika priteisė 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, akcentuodamas tai, kad šį košmarą jai teko išgyventi, besilaukiant kūdikio.  Nužudyto 17-mečio tėvui, sukūrusiam kitą šeimą,  priteistas 25 tūkst. eurų atlygis. O Valstybinei ligonių kasai – už medikų pastangas išgelbėti sužeistojo gyvybę – daugiau kaip du tūkst. eurų. Kol nuteistasis sulauks pilnametystės, šiuos ieškinius privalės pradėti atlyginti jo motina, labai piktinusis, kodėl žiniasklaida drįsta fotografuoti jos sūnų – juk šis dar nepilnametis. O po nuosprendžio puolusi guosti isterijos ištiktą merginą, greičiausiai – sūnaus draugę, kad viskas bus gerai, nes dar yra Apeliacinis teismas.

Dėjosi ne prie ko

Teisėsaugininkams teko bandyti atkurti tragedijos aplinkybes tik remiantis įtariamojo bei buvusio nužudytojo klasės draugo Evaldo B. parodymais.

Pastarasis teigė išvakarėse apsižodžiavęs telefonu su Edgaru M. Ir kitą dieną ėjęs su juo pratęsti pokalbio akis į akį. Pakeliui sutikęs metais jaunesnėje klasėje besimokiusį Vygantą B. Ir šis, išgirdęs, kur jis traukia, pasisiūlė palydėti, teigdamas, kad taip pat turi nebaigtų reikalų su Edgaru M. Išsikvietus šį iš namų pokalbiui į kiemą, iš pradžių bendravo su juo abu. Po to Edgaras M. liko akis į akį tik su Vygantu B.

Tik liudytojo statusą buvusio klasioko nužudymo byloje turėjęs Evaldas B. tikino išgirdęs aimanas, kai jau buvo paėjęs toliau. Atsisukus, Edgaras M. buvo sukniubęs, o Vygantas B. bėgo tolyn.

Pastarasis, atėjęs po valandos į policiją, teigė stvėręsis peilio iš baimės, kai Edgaras M. sugriebė jį už striukės ir ėmė purtyti. Tada ir išsitraukęs iš rankinės atlenkiamą peilį, kurį buvo įsidėjęs iš vakaro, neatkreipęs dėmesio, kad šis atlenktas. Kur juo badė ir kiek kartų, jis sakė neatsimenantis.

Pedagogų versija

Iš esmės tą patį buvę nužudytojo bendramoksliai pakartojo ir teisme. Ir įtariamasis, ir liudytojas.

Tačiau, anot buvusių jų pedagogų, Edgaras M., kurio purtymo neva išsigando Vygantas B., fiziškai buvo prieš pastarąjį žvirblis. Nors jis ir buvo išstypęs, tačiau labai liesas. Vygantas B. su Evaldu B. buvo gerokai kresnesni.

„Mokykloje jie visi trys buvo draugai, o Edgaras su Vygantu – tiesiog neperskiriami, nors abu, būdami dešimtokais, t. y. vyriausiais, siekė būti mokyklos lyderiais. Po šios tragedijos buvo kalbama, kad lemtingas konfliktas taip pat buvo su tuo susijęs. Tiksliau – su naujų erdvių, kurias jie pasirinko išėję iš mūsų mokyklos, įvaldymu“, - dalijosi savo įžvalgomis ir kaltinamąjį nužudymu, ir jo auką mokę pedagogai. Tačiau ypač, anot jų, probleminis buvo Vygantas B., ne tik prastai lankęs mokyklą ir mokęsis, bet ir turėjęs savybę pasišaipyti, pasityčioti, pažeminti.

Įžūlėja akyse

Panašiai kaltinamąjį bendramokslio nužudymu charakterizavo ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, kuriuose jis laukė nuosprendžio, administracija.

„Su įstaigos darbuotojais peržengia taktikos ribas, nereaguoja į administracijos pastabas, linkęs dominuoti ir už grotų, nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles“, - teigiama šios įkalinimo įstaigos charakteristikoje. Per vienerius metus už grotų Vygantas B. gavo 11 drausminių nuobaudų, dar dviem atvejais apsiribota profilaktiniais pokalbiais.

Suteikus teisę į paskutinį žodį, jis ir toliau buvo linkęs dėtis prieš teismo procesą stebinčius draugelius ereliu. Tačiau, reikia manyti, paprotintas valstybės skirtos advokatės, išspaudė: „Nuoširdžiai gailiuosi“. Nors A.Remeikos nuosprendyje akcentuojama, kad ši atgaila – suvaidinta: per tuos pusantrų metų kaltinamasis nužudymu taip ir neatsiprašė aukos artimųjų. 

Vygantui B. skirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, kurį jis išgirdo likus dviem mėnesiams iki šio išpuolio. Tada dėl įvykdytos vagystės jam tik aštuoniems mėnesiams buvo apribota laisvė.  Buvo šis nepilnametis sužalojęs peiliu žmogų ir prieš bendramokslio subadymą. Tačiau konstatavus, kad ankstesnei jo aukai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, byla buvo nutraukta, pasiūlius nukentėjusiajam pačiam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.