Pirmadienį Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažinta, kad moteriai priklausiančiose patalpose gyvenęs dėdė, nesutikęs išsikelti, pažeidė moters teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino ieškovės garbę ir orumą. Teismas įpareigojo asmenį per tris kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos pašalinti iš savo feisbuko paskyros moters nuotrauką, panaikinti apie ją tris įrašus, taip pat ištrinti visas ir bet kokias nuorodas į šiuos įrašus. 

Teismo sprendimu asmuo taip pat įpareigotas per tris kalendorines dienas paskelbti viešą įrašą savo „Facebook“ paskyroje aiškiai nurodant, kad anksčiau skelbtuose įrašuose buvo paskelbta klaidinanti ir neteisinga informacija apie ieškovę. Jis taip pat įpareigotas paskelbti duomenis, kurie atitinka tikrovę, pateikiant informaciją apie jam visus nustatytus išsikraustymo terminus bei įdėtas pastangas ieškantis kitos gyvenamosios vietos ir šį įrašą saugoti šešis mėnesius. 

Vyrui taip pat uždrausta bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti moters nuotraukas, bet kokią informaciją ar nuomones apie ją, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą. Iš vyro taip pat priteista 400 eurų neturtinė žala bei bylinėjimosi išlaidos.

Anot Kauno apylinkės teismo, tokiu sprendimu teismas patenkino moters prašymą dėl informacijos pašalinimo bei paneigimo.

Ji teismo taip pat prašė uždrausti atsakovui bet kokiu būdu naudoti ir viešai skelbti jos nuotraukas bei kitą vaizdinę medžiagą ir priteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės, jog moters dėdė gyveno jai priklausančiame ūkiniame pastate. Moteriai pernai kovą raštu per antstolį nurodžius, jog jis turi palikti šias patalpas, vyriškis kraustytis nesutiko, todėl moteris kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo.

Asmenims teisme sudarius taikos sutartį, vyras buvo įpareigotas per tris mėnesius atlaisvinti ūkinį pastatą, tačiau per nurodytą laiką to nepadarė. Dėl šios priežasties moteris kreipėsi į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo, o šis socialiniame tinkle ėmė skelbti moterį žeminančią ir realybės neatitinkančią informaciją. 

Teismas, nagrinėdamas bylą pažymėjo, jog nors ieškovė yra viešas asmuo – dirba valstybės tarnyboje, viešo asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas tam nereikalingas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.

Taip pat, teismo vertinimu, vyras neįrodė, jog jo apie ieškovę socialiniame tinkle „Facebook“ paskleista ieškovės garbę ir orumą žeminanti žinia atitinka tikrovę, o jo patalpintame įraše nutylima apie paties atsakovo nevykdomą teismo sprendimą išsikelti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto.

Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas.