Šokiruotas net ekspertas

"Toje šeimoje buvo smurtaujama nuolat. Tokia auklėjimo priemonė buvo naudojama esant menkiausiam nepaklusimui – už tai normalioje šeimoje vaikas tik subaramas", – "Kauno dienai" sakė ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras Vytautas Gataveckas.

Šokiruoja ir tai, kad Kėdainių rajono vaiko teisų tarnybos specialistės jokių artėjančios tragedijos požymių neužfiksavusios, nors prokuroro teigimu, ant keturmečio kūno nebuvo sveikos vietos.

"Net ekspertas negalėjo pasakyti, kokios auklėjimo priemonės naudotos. Tikrai ne vien kumštis ar koja. Akivaizdu, kad mažylis buvo traumuojamas ir įvairiais daiktais. Ir tai truko ne penkias ir ne dešimt minučių, o jau nuo ryto. Nors greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta tik prieš vidurnaktį", – tragedijos akcentus dėjo prokuroras.

Tos pačios Kėdainių rajono vaikų teisių tarnybos valdose pernai šulinyje buvo nuskandinti du dar jaunesni mažyliai.

Iškalbinga biografija

Nužudyto mažylio 23-ejų metų motina Monika Kaziukaitytė teisinasi sūnaus negelbėjusi, nes buvo smurtaujančio sugyventinio įbauginta. Anot prokuroro, iš pradžių ji net bandė sugyventinį dangstyti, prisiimdama kaltę pati. Pareiškus jai įtarimus, jau nurodė kitas aplinkybes, kurių ne kartą teistas jos 27-erių sugyventinis Gediminas Kontenis iš pradžių buvo linkęs nepripažinti.

Prieš trejus metus jis jau buvo teistas už disponavimą narkotikais. Tada teismas G.Konteniui skyrė trejų metų laisvės atėmimą. Į bausmę įskaičiavus už grotų laukiant nuosprendžio praleistą laiką, jis netrukus vėl buvo laisvėje. Pernai birželį jis išgirdo dar vieną nuosprendį – už tris 2015-ųjų išpuolius (automobilių ir parduotuvės langų daužymą bei nosies sulaužymą vieno nuniokoto automobilio savininkei).

Tokia iškalbinga G.Kontenio biografija nesutrukdė ankstesnį ikiteisminį tyrimą dėl galimo jo smurto prieš mažylį atlikusiems pareigūnams šį nutraukti. O vaiko teisių apsaugos specialistėms neįžvelgti keturmečiui, kuris jau buvo prasitaręs, kad Gedas jį muša, jokio pavojaus. Ankstesnis tyrimas atnaujintas tik vakar – jau po mažylio mirties.

Prašė nuvežti į laidotuves

Vakar į Kauno apylinkės teismą, kurio prašyta leisti suimti G.Kontenį maksimaliam trijų mėnesių terminui, jis atvežtas atskirai sugyventinės. Ir buvo taip aklinai užsidengęs, kad net, nematydamas kelio, suklupo ant teismo laiptų.

Teisme G.Kontenis pakartojo, ką prieš pat posėdžio pradžią galų gale buvo pareiškęs ikiteisminio tyrimo tyrėjams – kad smurtavo prieš mažylį. Ir tikino, kad labai dėl to gailisi, nors sukonkretinti nesusivaldymo priežasties nebuvo linkęs.

G.Kontenis pats prašė teismo jį suimti. Ir teigė, kad smurtavo prieš sūnų ir jo motiną.

Dar neteistą M.Kaziukaitytę prašyta leisti suimti mėnesiui. Tačiau, paaiškėjus, kad sugyventinis neleido jai iškviesti greitosios medicinos pagalbos, teisėjas Aurelijus Rauckis leido M.Kaziukaitytę suimti septynioms paroms. Anot jo, kol kas duomenų, kad motina būtų prisidėjusi prie sūnaus nužudymo, nėra, todėl jai pareikštas įtarimas bendrininkavus darant šį nusikaltimą gali būti vėl perkvalifikuotas į švelnesnį.

M.Kaziukaitytė taip pat neprieštaravo, kad būtų suimta. Tačiau teigė norinti dalyvauti sūnaus laidotuvėse. Šį jos prašymą ketinama patenkinti. Tokiais atvejais suimtuosius į laidotuves lydi konvojus.

Kraupi statistika

Ketvirtadienio vakare Kauno klinikose mirštantį mažylį dar spėjo aplankyti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jis prisipažino net neįsivaizdavęs, kad 2017 m. Lietuvoje gali vykti tokie dalykai, kartu pripažino, kad vaiko teisių apsaugos sistema mūsų šalyje neveikia.

Tą patį vakar akcentavo ir su ministru šią skaudžią problemą aptaręs Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

"Lietuva ratifikavo Vaiko teisių konvenciją dar prieš 22 metus – 1995-aisiais. O jos vienas iš kertinių straipsnių yra vaiko teisė būti apsaugotam nuo visų rūšių smurto. Ir valstybė turi imtis visų priemonių, kad tai įgyvendintų. Statistika rodo, kad 2015-aisiais mūsų klinikos įvairių sričių specialistų pagalbos prireikė 126 vaikams. Iš jų 31 buvo sužalotas sunkiai. Labai sunkiai – 18. 2016-aisiais pas mus pateko jau 186 vaikai. 62 iš jų buvo sužaloti sunkiai. 30 – labai sunkiai. Sunku patikėti, kad taip auga šie skaičiai. Tačiau tai – įrodymas, kad problema visai nesprendžiama", – konstatavo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Tai – įrodymas, kad problema visai nesprendžiama.

Ne tėvų nuosavybė

Profesorius R.Kėvalas pasakojo, kad prieš pat pokalbį su "Kauno diena" sulaukė vienos kaunietės skambučio. Ši pasakojo, kad jau kelis kartus kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą dėl to, kad kaimynų šeimoje smurtaujama prieš 12–13 metų vaiką. Tačiau jai liepta, kitą kartą išgirdus triukšmą, nueiti pačiai ir pasižiūrėti, kas vyksta.

Anot R.Kėvalo, jo pateikta negailestinga statistika – mūsų visuomenę užvaldžiusio pykčio ir smurto toleravimo veidrodis.

"Turbūt tai nesibaigs tol, kol mūsų tautos išrinktieji, kurie, mano įsitikinimu, visi 141 turi būti nepaprasto dvasingumo ir aukščiausių moralinių vertybių žmonės, vieną kartą nesupras, kad ne tik negalima mušti vaiko, bet ir įteisins tai įstatymiškai. Nes vaikas nėra tėvų nuosavybė, jis – tos pačios valstybės, kaip ir jie, pilietis, negalintis apsiginti", – reziumavo kartu su kolegomis dėl kiekvieno vaiko gyvybės kovojantis profesorius.

Teisiami neviešai

Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos net keturios sukrečiančio smurto prieš vaikus bylos.

"Kauno diena" rašė ir apie Ilmą Bogovičienę, kaltinamą itin žiauriu bejėgiškos būklės savo sūnaus, kuriam nuo kelių mėnesių iki pat mirties, sulaukus vos vienų, nuolat buvo leidžiama cheminė dezinfekcinė priemonė formalinas, nužudymu.

Ir apie Karoliną Adomaitytę, kaltinamą pasikėsinimu nužudyti savo septynių mėnesių sūnų – jis buvo įmestas į apie 5 m gylio vandens šulinį. Ir apie aleksotiškę S.V., kuri kaltinama pasikėsinimu nužudyti du bejėgiškos būklės savo mažamečius vaikus, duodant jiems išgerti vandens stiklinėje ištirpdytą nemažą kiekį jai gydytojų skirtų antidepresantų, kuriais bandė nusinuodyti ir pati.

Visos šios bylos nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose.

Aukos tampa skydu

Kauno apygardos teismo teisėjai nusprendė nagrinėti viešai tik Giedriaus Kuzario, kaltinamo bejėgiškos būklės savo trijų mėnesių dukrelės nužudymu, bylą. Mažylei, kuri taip ir nepabudo iš komos, Klinikų medikai konstatavo tipiškus sukrėsto kūdikio sindromo požymius. O teismo medicinos ekspertai – kad mažylė buvo patyrusi smurtą, sukėlusį netgi lūžius, ir anksčiau.

Ne per seniausiai Kauno apygardos teismas nutarė priverstinai gydyti psichiatrų nepakaltinamu pripažintą Aurelijų Berą, įmetusį į šulinį savo mažiausius, vos keturių mėnesių ir dvejų metų vaikus.

O Kauno klinikų medikai dar mena jiems atvežtą pusantrų metų mažylį su išdraskyta išange ir sužalotais vidaus organais. Šiuo nusikaltimu kaltintas jo motinos sugyventinis neprisipažino seksualiai prievartavęs mažylį. Jis tikino, kad esą, neapsikentęs vaiko verksmo, sukišo jam į išangę pagalį. Regimantui P., davusiam sugyventinės vaikui, kuris, ačiū Dievui, liko gyvas, savo pavardę – tai jį ir apsaugojo nuo didesnio viešumo, Kauno apygardos teismas skyrė nukentėjusiojo artimuosius papiktinusią bausmę – pusšeštų metų nelaisvės.