Išgelbėjo praeivis

E. bankininkystės kodų niekam nediktuoti, pinigų surašinėtojų į namus neįsileisti, po skambučio "Mama, padėk!" – perskambinti į bėdą galbūt pakliuvusiam artimam žmogui ir įsitikinti, kad pagalba tikrai reikalinga.

Tai policijos pareigūnai visais įmanomais kanalais kartoja kaip mantrą. Deja, sukčiai vis tiek randa patiklių žmonių. Be to, gudriai įtikinėdami sugeba apmauti ir įtaresnius.

Gerai, kad pasitaiko atidžių praeivių, kurie nepagaili savo laiko ir padeda apgautam žmogui atverti akis bei išsaugoti pinigus.

Gruodžio 18 d., apie 23 val. Kauno policijos pareigūnai sulaukė skambučio, kad įtartini asmenys taksi automobiliu vyresnio amžiaus moterį atvežė prie bankomato išgryninti pinigų.

Apie tai pranešusį 21 metų jaunuolį komisariato budėtojas sujungė su patruliuojančiais pareigūnais, kad šie galėtų operatyviai atvykti ir patikrinti informaciją.

Netrukus jie sustabdė taksi automobilį, kuriame buvo du 24 ir 37 metų vyrai. Kaip įtariama, jie prisistatė policijos pareigūnais ir apgaulės būdu iš 76 metų moters išviliojo 500 eurų.

Pinigus moteris atgavo, nes įtariami nusikaltėliai buvo sugauti jų dar nespėję išleisti ar kam nors perduoti. Abu vyrai sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Grįžo keturis kartus

Kauno apskrityje šiemet iki gruodžio 20 d. užregistruoti 168 pavykusio telefoninio sukčiavimo atvejai.

Didžiausia suma, kurią tiems patiems sukčiams šiemet Kauno apskrityje pavyko išvilioti iš vieno asmens, siekia 21 tūkst. eurų. Tokia suma susidarė per kelis kartus. Sukčiai vis nepaliko 72-ejų moters ramybėje, sakydavo, kad pinigų reikia vis daugiau.

Nukentėjusioji policijai pasakojo, kad lapkričio 21 d. popietę jai būnant namuose Ringaudų kaime į laidinį namų telefoną paskambino moteris. Prisistatė jos draugės dukra ir ėmė sriūbauti apie neva atsitikusią nelaimę.

Galvodama, kad padeda dukrai išvengti nemalonumų, Kauno rajono gyventoja sukčiams per keturis kartus atidavė 21 050 eurų. Nukentėjusioji teigė, kad tai – ne visi nuostoliai, susiję su šia istorija. Ji banke turėjo sumokėti 130 eurų, nes atsiimdama tūkstančius nutraukė terminuotojo indėlio sutartį, ir dar 36 eurus sumokėjo už taksi paslaugas, kai skubėjo į banką. Bendras nuostolis, anot policijos, siekia 21 216 eurų.

Jie moka akimirksniu įvertinti žmogaus būseną ir žino, ar pavyks iš jo dar ką nors ištraukti.

"Šiemet teisme buvo nagrinėjama sudėtinga byla. Senolis, karo veteranas, sukčiams atidavė apie 20 tūkst. eurų. Teisme liudiję vaikai ir anūkai sakė: senelis per visą gyvenimo jiems nėra pirkęs jokių dovanų, beveik nieko neperka ir sau, buto neremontavęs, valgo kruopas ir yra labai taupus. Jiems buvo labai sunku patikėti, kad senelis tiek pinigų galėjo kam nors tiesiog atiduoti", – dėstė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė.

Šios ir kitos panašios istorijos įrodo, kad nors ir neįtikėtina, bet jaudulio dėl neva į bėdą pakliuvusių artimųjų užvaldyti gyventojai vykdo visus sukčių nurodymus.

"Pasinaudoja tokia žmonių būsena, kai jie pasirašinėdami nelabai supranta, ką daro ir kokios bus pasekmės", – apgailestavo ne vieną telefoninių sukčių bylą kuravusi prokurorė.

Įžūlumas – beribis

O sukčių įžūlumas ir apetitas, kaip pasakojo laikinai einantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko pareigas Aleksejus Gubenko, – beribis.

Pavyzdžiui, rugsėjį iš 84-erių moters nenaudėliams pavyko išvilioti 13 tūkst. eurų. Negana to, sukčiai bandė persirašyti jos butą Partizanų g. – "vertintojas" jau bandė užsakyti veiksmus pas notarą, bet buvo sučiuptas.

"Žmonėms jie liepia imti paskolas, užstatyti butus", – apie užmojus kalbėjo A.Gubenko.

Pastarosios apgautos moters dukra stebėjosi, kaip sukčiams pavyko iš jos išpešti tokią sumą. Ji mamos prašė paskolinti 5 tūkst. eurų statyboms – neskolino. O sukčiams nepagailėjo 13 tūkst. eurų. Ištuštino savo sąskaitas banke ir atidavė.

Tai, kad kaunietė buvo apgauta, paaiškėjo, kai dukra jai paskambino ir pakvietė į svečius pietų. "O tai tu ne ligoninėje?" – nusistebėjo mama ir išklojo visą sukčių sukurptą pasakėlę apie neva į avariją pakliuvusią dukrą. Sukčiai jai nurodė atlyginti tariamai padarytą žalą.

Policija, gavusi pranešimą apie sukčiavimą, sulaikė 20-metę kaunietę. Ji įtariama iš anksto susitarusi ir veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis siekė apgaule įgyti svetimą turtą.

Apgalvoja visas smulkmenas

Scenarijai būna paruošti ir sustyguoti iš anksto. Apgalvotos visos smulkmenos, skambintojo liežuvis – pasmailintas, žodynas – itin nugludintas, psichologiniai bendravimo įgūdžiai – aukščiausio lygio.

"Jie moka akimirksniu įvertinti žmogaus būseną ir žino, ar pavyks iš jo dar ką nors ištraukti", – kalbėjo L.Svidinskaitė-Ridikė.

Kai kada paskambinę gyventojui sukčiai, apsimetę pareigūnais, tyrėjais ar kitų specialių tarnybų atstovais, situaciją bando neva aiškintis net ir iki dviejų valandų. Per tą laiką neleidžia padėti ragelio.

"Kad neperskambintų artimiesiems, kurie neva prašo pagalbos, kad neturėtų progos pasitarti su kaimynais ar vienas pats ramiai visko apgalvoti, kad nedingtų įtampa, kuri trukdo susikaupti, ir aiškiai mąstyti", – aiškino A.Gubenko.

Iš kur sukčiai tiek daug sužino apie savo aukas? Neretai skambinama į laidinius telefonus – jų numeriai ir adresai yra nurodyti telefonų knygose. "Be to, per tas dvi valandas pati auka apie save galbūt to net nejausdama išduoda daug sukčiams naudingos informacijos: kiek turi pinigų, kur juos laiko", – sakė pareigūnas.

Kai prašoma pagalbos apsimetus artimuoju, kalbama nerišliai – neva jis yra susižeidęs, pavyzdžiui, praskelta lūpa, sunkiai gaudantis orą arba verkiantis iš susijaudinimo – taip pateisinama, dėl ko neatpažįstamas sūnaus ar pan. balsas. Norėdama pasitikslinti, kas skambina, auka perklausia: "Vaikeli čia tu? Broniau (Danute) tu?" Sukčiui belieka tai tik patvirtinti.

"Būna, kad aukos pradeda skaičiuoti namuose turimus pinigus, atskleidžia, kiek dar turi. Tada prasideda papildomas spaudimas, reikalaujama naujų sumų", – pasakojo pašnekovai.

Pinigų dažnai prašoma tam, kad giminaitis ar kitas aukos artimasis galėtų išvengti bėdų dėl neva atsitikusios nelaimės. Padarius avariją ar kitu būdu patyrus nemalonumų pas auką pasiimti pinigų paprastai atvažiuoja nukentėjusiojo giminaičiu apsimetantis asmuo.

Logiškai mąstant, jis gali atrodyti bet kaip ir nesukelti įtarimų, kad istorija yra išgalvota. Tačiau pareigūnus stebina tai, kad nereprezentatyvi išvaizda nesukelia abejonių net ir tuomet, kai veikiama pagal scenarijų su valstybės tarnautojais.

"Būna, kad atvyksta netvarkingai atrodantys neva valstybinių įstaigų darbuotojai, pareigūnai. Kaip tokiais pasitikima?" – stebėjosi A.Gubenko. Galbūt jei ir kyla įtarimų, juos nuslopina jaudulys ir noras pagelbėti artimam žmogui arba pačiam išvengti nemalonumų (kai tvyro galimybė, kad pensija galbūt buvo sumokėta padirbtais pinigais ar pan.)?

Nėštumas sukčiauti netrukdo

Praėjusią savaitę, kai rengėme rašinį, Kauno apskrityje buvo vykdomi aštuoni su telefoniniais sukčiais susiję ikiteisminiai tyrimai. Taip sukčiauja ne tik vyrai, bet ir moterys.

A.Gubenko ir L.Svidinskaitė-Ridikė pasakojo, kad viena moteris eidavo paimti pinigų, net ir besilaukdama. Iki pat gimdymo.

Vienu metu jai buvo pradėta apie penkiolika ikiteisminių tyrimų. Nedaug likus iki gimdymo jai buvo skirta antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra nešiojant apykoję. "Ši moteris pinigų iš aukų ėjo pasiimti net ir su ta apykoje", – stebėjosi A.Gubenko.

Tokios veiklos nemetė ir pagimdžiusi. Tad jai vis dėlto buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Augti be mamos liko mėnesio amžiaus kūdikis. Šiuo metu Kaune yra dar viena nėščioji, kuriai taip pat paskirta intensyvi policijos priežiūra.

"Peržvelgus sulaikyto įtariamojo sukčiaus telefonų išklotines, matyti, kad dirbama visą dieną", – pasakojo L.Svidinskaitė-Ridikė.

Anot jos, skambintojas paprastai būna iš įkalinimo įstaigos. Laisvėje esantys žmonės suveikia telefono korteles ir laukia signalų, kur eiti, kiek paimti.

"Dėl mažų sumų jie net neina", – sakė prokurorė. A.Gubenko pridūrė, kad priklauso nuo situacijos: jeigu visą dieną nepavyksta nieko sužvejoti, eina ir tų varganų 200 eurų pasiimti.

Aukos būna prigąsdintos ir primokytos niekam apie situaciją neišsiduoti. Tad banko darbuotoja, jei ir paklausia, kas nutiko, dažniausiai nieko nepeša, o auka visus indėliuose esančius pinigus išsigrynina, visas savo sąskaitas ištuština.

Apgauna pakartotinai

Pareigūnai prisiminė atvejį, kai sukčiai, nors ir labai stengėsi, liko nieko nepešę. Ir sveikas protas, įtarumas šiuo atveju buvo niekuo dėtas.

Kaip dažnai būna, paskambinę vienam Kauno gyventojui sukčiai prisistatė giminaite, seserimi. Pradėjo giedoti giesmelę: pakliuvau į bėdą, gelbėk.

Nenaudėlių planas galbūt būtų suveikęs ir šįkart, jeigu ne tai, kad žmogus su savo seserimi, neva prašančia pagalbos, tuo metu buvo labai rimtai susipykęs. Gyventojas iš karto pareiškė, kad giminaitės ne tik negelbės, bet dar ir pasiuntė ją kuo toliau su "nuoširdžiausiais" linkėjimais sėkmės.

Geriausia mokytis iš svetimų klaidų, tačiau ne visi pasimoko ir iš savų, net ir iš labai skaudžių. A.Gubenko iš patirties žino, kad gyventojų budrumas iš karto po įvykio linkęs kardinaliai padidėti, bet, deja, neilgam.

"Nuvažiavus tirti sukčiavimo atvejo būna, kad žmonės nebetiki ir tikrais policijos pareigūnais. Pinigus dažniausiai atiduoda daug lengviau, nei sutinka rašyti pareiškimą", – pastebėjo A.Gubenko.

Deja, ilgainiui budrumas dingsta. "Teisme buvę atvejų, kai nukentėjusysis pasakoja, kaip nukentėjo nuo sukčių, ir girdžiu, kad jis kalba ne apie tą nusikaltimą, kuris tuo metu nagrinėjamas. Sustabdai nukentėjusįjį. O jis: ai, aš čia apie naują apgaulę pasakoju. Tą seną jau pamiršau", – pasakojo L.Svidinskaitė-Ridikė.

Meilės paieškos apkarto

Budrūs turi būti ir organizacijų buhalteriai bei kiti atsakingi atstovai. Netrūksta apgaulių, kai iš fiktyvios tos organizacijos vadovo e. p. dėžutės atkeliauja įsakymas buhalterei kam nors pervesti pinigus, plaukia ir fiktyvūs užsakymai.

Užsakymas atrodo realus, bet kai paaiškėja, kad tokios įmonės nėra arba, kad ji iš tiesų nieko neužsakė, o prekes atsiėmė nežinomi asmenys, šaukštai jau būna po pietų.

Taip nukentėjo Lietuvos rankinio federacija. Nieko blogo neįtarusi federacijos buhalterė sukčiams pervedė beveik 10 tūkst. eurų, manydama, kad sąskaita už suteiktas paslaugas yra tikra.

Kai kurie sukčiai nusitaiko į prabangių automobilių pirkėjus ir pardavėjus. Auką-pirkėją susiranda internete įdėję skelbimą, kad parduoda pigiau nei reali rinkos kaina.

Internete suradę tikrą automobilio pardavėją, apsimetę pirkėju susitaria, kada atvyks apžiūrėti automobilio, bet įspėja, kad atvyks atstovas. Sukčiai, suradę realų pirkėją, jį informuoja, kada ir kur gali apžiūrėti automobilį.

Apgaulė paaiškėja tada, kai šis internetu į sukčių nurodytą sąskaitą perveda pinigus, tačiau tikrasis automobilio savininkas pareiškia apie sandėrį nieko nežinojęs.

Kai kurie sukčiai linkę siurbti meilės ir santuokos trokštančių moterų pinigus. Kauno pareigūnams yra tekę tirti atvejų, kai nežinomas alfonsas, prisistatęs seržantu majoru iš JAV, išviliojo didžiules sumas.

"Atsiranda moterų, kurios susižavi sukčių sukurta iliuzija. Šiemet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išviliota suma – apie 40 tūkst. eurų", – pasakojo L.Svidinskaitė-Ridikė.

Anot jos, dažniausiai būna taip: sukčius su auka susirašinėja internetu, po kiek laiko sutaria dėl bendro gyvenimo. Jis sako, kad jau yra pakeliui į Lietuvą, skrenda su lagaminais pas gyvenimo meilę, nori gyventi gražiai ir laimingai. Bet staiga kažkur užstringa, atsiranda nenumatytų problemų ir prireikia pinigų.

Susidūrus su sukčiais – pranešti

Pastaruoju metu policija išsiaiškina vis daugiau tokių nusikaltimų. Tačiau iškyla bėdų norint juos nubausti, nes kai kada nukentėjusieji deda į krūmus.

"Ateini ir įtikinėji, kad norint padėti, reikia jų pareiškimo. Gyventojai jaučia gėdą, kad buvo apgauti, nedrįsta kreiptis į policiją. Būna, kad įtariamieji prisipažįsta, žinome, kas, kaip ir kur apgautas, kiek iš žmogaus paėmė, bet nėra aukos pareiškimo", – pasakojo A.Gubenko.

Kita bėda – sukčių pasisavinti pinigai žaibiškai išgaruoja, tad maža vilties juos atgauti. Vis dėlto šiemet išviliotus pinigus pavyko atgauti kelioms dešimtims asmenų.

"Pinigai pas sukčius užsibūna neilgai, greitai išdalijami. Tad išieškoti iš jų ir iš jų bendrininkų pavyksta retokai. Oficialaus turto jie dažniausiai neturi, oficialių pajamų – negauna. Kriminalinė jų praeitis būna turtinga ir spalvinga, bylų ir jau patenkintų ieškinių – eilės", – kalbėjo L.Svidinskaitė-Ridikė.

Anot pašnekovų, gyventojams pasiseka, jeigu bankai, įtardami kažką negero, užšaldo pervedimus arba pareigūnai sukčius sučiumpa nusikaltimo vietoje, kai išvilioti pinigai dar būna kišenėje. Tad labai svarbu visuomenės pagalba, pareigūnų operatyvumas.

"Signalas nusikaltėliams – nusikaltimai išaiškinami, kaltieji nustatomi, randami, nubaudžiami", – akcentavo L.Svidinskaitė-Ridikė.

A.Gubenko džiaugėsi, kad visuomenė tampa sąmoningesnė ir vis dažniau praneša net ir apie nepavykusius sukčių bandymus apgauti.

Jeigu ir jūs susidūrėte su bandymu apgauti, apie tai praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kaip netapti sukčių auka?

Svarbiausia – nesileisti būti apkvailintiems ir stengtis, kad taip nenutiktų kitiems.

Jeigu sulaukėte gydytoju, pareigūnu ar pan. prisistačiusio asmens skambučio, tvirtinančio, kad jūsų, pavyzdžiui, vyro sesuo prekybos centre nukrito nuo laiptų, todėl gydymui reikalingi pinigai, arba kad jūsų artimasis ką nors sugadino, pavyzdžiui, nulaužė prabangaus automobilio veidrodėlį, ir netrukus užsuks tą žalą patyręs asmuo ar jo atstovas, pavyzdžiui, vairuotojas.

Vertėtų nutraukti pokalbį ir paskambinti draugei, giminaičiui, kuriam prireikė pagalbos, bankui, policijai, tarnybai, kurių atstovais prisistatė skambinantieji ir informavo apie bėdą, galbūt ištikusią ar gresiančią pačiam gyventojui. Perklausti langų tikrintojų ar pan. bendrovės pavadinimo ir pabandyti susisiekti su tikrais jos atstovais, jeigu tokia apskritai egzistuoja.

Apie asmens duomenų saugumą ir asmeninės informacijos viešinimą socialiniuose tinkluose kalbėtis su vaikais. Yra atvejų, kai sukčiai pasinaudoja ir telefonu atsiliepusiais vaikais.

Vyksta dialogas su Teisingumo ministerija, kad telefoninio sukčiavimo nebūtų įmanoma vykdyti iš įkalinimo įstaigų.