Pirminiais duomenimis, pasinaudoję tam tikra internetine programėle, jie, imituodami atsiskaitymą už įvairias paslaugas – automobilių plovimą, dulkių siurbimą, kilimėlių valymą, padarė minėtam savitarnos tinklui mažiausiai 1700 eurų žalą.

Įtariamuosius pražudė jų godumas. Kai tinklui padaryta žala ėmė siekti keturženklę sumą, apvaginėjamiems kilo įtarimas.

Viena jų plovykla įsikūrusi Žaliakalnio policijos komisariato, kurio pareigūnai ir demaskavo įtariamuosius, kaimynystėje. Akyse įžūlėjantys sukčiai buvo nustatyti peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus.

Atlikus kratas jų nuomojamuose butuose, rastos šešios, kaip įtariama, sukčiavimo tikslais naudotos šio savitarnos tinklo kortelės.

Įtariamieji, vyriausiajam iš kurių – 27-eri, kitiems dviem – 22-eji, savo kaltę pripažįsta.

Vienas iš jų anksčiau studijavo aukštojoje mokykloje, tačiau jos nebaigė.

Nė vienas iš įtariamųjų dar nėra teistas ir net lig šiol nebuvęs policijos akiratyje. Ir tai – viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta nesikreipti į teismą dėl jų suėmimo. Nors už sukčiavimą, kuriuo jie įtariami, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

„Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas taikoma išimtiniais atvejais, kai yra visos tam įstatyme numatytos sąlygos“, – toks buvo šį ikiteisminį tyrimą kuruojančios Kauno apylinkės prokurorės Živilės Muliuolytės atsakymas, kodėl įtariamieji – laisvėje. Jiems skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti.