Kauno apygardos teismas ketvirtadienį dar kartą atidėjo vienos iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago nužudymo bylų nagrinėjimą, pavedęs prokurorui išsiaiškinti, ar kaltinamasis Stasys Šimkus tebėra gyvas ir pateikti tai įrodančius duomenis.

Pasak teismo, nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant galima tik tuo atveju, jeigu yra žinoma, jog jis gyvas ir veiksnus.

„Pagal bylos duomenis, kaltinamajam yra 90 metų ir žmonės retai tiek išgyvena arba galimai būna neveiksnūs“, – kalbėjo teisėjas Valdas Vitunskas.

S.Šimkui šaukimai į teismą siunčiami į Baltarusiją, kur jis gyvena. Vietos teisėsauga su Lietuva nebendradarbiauja, o kaltinamasis šaukimų neatsiima.

Prokuroras siūlė tęsti bylos nagrinėjimą – jo nuomone, išnaudotos visos galimybės susisiekti su kaltinamuoju, o apie jo mirtį byloje jokių duomenų neturima.

„Išsiųsime dar kartą pagalbos prašymą, tačiau Baltarusijos teisėsaugos institucijos iki šiol bendradarbiauti atsisakė, tad didelės sėkmės tikėtis vargu ar galima“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Tomas Stelionis.

Pasak prokuroro, į Baltarusijos teisėsaugą ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi kelis kartus, taip pat su teisinės pagalbos prašymu į Baltarusiją yra kreipęsis teismas.

Prokuroras pabrėžė, kad duomenų apie kaltinamojo mirtį negauta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pradėjus bylą nagrinėti.

„Vienas iš šaukimų buvo įteiktas šeimos narei – buvusiai Stasio Šimkaus žmonai Baltarusijos respublikoje. Tai vėl gi – tie signalai galėjo ateiti, jeigu toks asmuo yra miręs“, – įsitikinęs kaltintojas.

S.Šimkus kaltinamas padėjimu atliekant genocido veiksmus. Būdamas SSRS represinės struktūros operatyviniu įgaliotiniu, 1956 metais dalyvavo A.Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės sulaikymo operacijoje, po kurios A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas spalį paskelbė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Strasbūro teismas nurodė pasigedęs „istorinių ir faktinių duomenų, kaip Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.

Pasak prokuroro T.Stelionio, Strasbūro teismas vertino konkrečią bylą, todėl „tai galbūt yra konkrečios bylos problema“.

„Šitoje byloje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras yra pateikęs pilną dokumentaciją ir duomenis, kokį mastą turėjo tas judėjimas partizaninis, kad mes nevertiname izoliuotai šito atvejo, kad mes jį vertiname visame politiniame, istoriniame kontekste, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą“, – kalbėjo prokuroras.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.