Kaip jau rašyta, šis klausimas spręsta pačiam padegėjui nedalyvaujant. Ir apie tai, kad Kauno miesto savivaldybė atsiėmė savo daugiau kaip 26 tūkst. eurų ieškinį, šis ketvirtą dešimtį bebaigiantis emigrantas, prieš pat įvykį grįžęs iš Norvegijos, kur gyveno apie dešimt metų, sužinojo iš jį atstovavusios savo mamos arba šios nusamdyto advokato.

Tai, kad šis asmuo negali duoti parodymų teisme, konstatavo specialistai, atlikę jo ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir diagnozavę psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų bei šių valdyti, ir rekomendavę taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones. Asmeniui, galinčiam atsakyti už savo veiksmus, už tokį didelės vertės svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu grėstų laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Neleido daugiau kaip mėnesį padegėjo apklausti ir specifinės paskirties gydymo įstaigos medikai, pas kuriuos jis pateko iš karto po sulaikymo. Per tą laiką buvo gauti ir jo kraujo mėginių tyrimo rezultatai. Nei alkoholio, nei narkotikų juose nerasta.

Išrašius eglės padegėją iš ligoninės, jam buvo parinktos tokios kardomosios priemonės, kaip rašytinis pasižadėjimas be pareigūnų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų paėmimas. O jo globos, prižiūrint privalomą lankymąsi pas specialistus bei paskirtų vaistų vartojimą, ėmėsi patys Kauno teisėsaugininkai. Anot jų, galų gale gavus leidimą įtariamąjį apklausti, jis kalbėjo apie tuometę slogią savo nuotaiką, nulemtą asmeninių problemų. Ir tik šiomis emocijomis galėjo paaiškinti tai, ką padarė, kad bent tokiu būdu atkreiptų į save dėmesį. Nors leido suprasti, kad dar padarė ne viską, ką ketino. Tačiau apie galimo grįžimo iš Norvegijos, kaip teigta, šventėms, įtaką šiems įvykiams ar ketinimą kam nors tokiu būdu už ką nors atkeršyti, jis net neužsiminė.

Teisėsaugininkai taip pat teigia bandę aiškintis galimas įtariamojo sugrįžimo iš Norvegijos sąsajas su šiuo išpuoliu. Tačiau nieko, kas jį galėjo priversti grįžti į gimtinę ir sukelti čia tokį rezonansą, nenustatyta.

Tą pernykštės gruodžio 4-osios naktį, kai buvo padegta Rotušės aikštėje stovėjusi pagrindinė Kauno Kalėdų eglė, ten įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kad, nepaisant tuo metu čia vaikščiojusio būrio žmonių, padegėjo automobilis apie 1.40 val. privažiavo prie pat išpuolio objekto. Ir jo vairuotojas pasiėmė iš automobilio plastikinę talpą. Netrukus eglę nušvietė šviesos pliūpsnis ir ji pradėjo nuo apačios degti. Perduodant bylą teismui, konstatuota, kad į nusikaltimo vietą buvo atsigabentos dvi penkių litrų talpos su degiu skysčiu.

Įtariamasis šiuo išpuoliu buvo sulaikytas jau po keliolikos minučių. Jo automobilis „Mitsubishi ASX“, norvegiškais valstybiniais numeriais, buvo užblokuotas A.Juozapavičiaus prospekto pradžioje – kaip paaiškėjo vėliau, pakeliui į namus. Nei į garsinius, nei į šviesos signalus iš jį persekiojusios policijos tarnybinio automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas nereagavo. Ir nebuvo linkęs pasiduoti jo automobilį apsupusiems pareigūnams be kovos.

Teisėsaugininkai nustatė, kad eglės padegėjas grįžo iš Norvegijos pas Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte, gyvenančią mamą maždaug prieš mėnesį iki šio skandalingo įvykio. Tačiau apie jo tolimesnius planus – ar atvyko tik šventėms, ar jau visam laikui, mama teigė nežinojusi, nes sūnus buvo uždaro būdo.

Iki šio išpuolio Lietuvos teisėsaugai eglės padegėjas buvo žinomas tik dėl keliolikos metų senumo įvykių, pasibaigusių Kauno teismo nuosprendžiu dėl narkotikų realizavimo, kuriuo dėl kelių šios nusikalstamos veikos epizodų jis buvo pasiųstas keliems metams už grotų. Ir 2006-aisiais buvo paleistas į laisvę, po ko greičiausiai netrukus išvyko į Norvegiją. Būtent ten buvo išduotas ir pas jį sulaikymo metu rastas vairuotojo pažymėjimas. O minėtas jo teistumas jau yra išnykęs.

TV3 laidos „Farai“ nuotr.

Stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - pagal bylą teismui rengusio prokuroro Mindaugo Šukio, kuris, greičiausiai, rėmėsi specialistų, tyrusių Kauno eglės padegėją, rekomendacijomis, jam skyrė Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius. Tačiau po pusmečio Rokiškio teismas vėl turės grįžti prie šio kauniečio problemos, o vietinės psichiatrijos ligoninės specialistai turės jam pateikti savo išvadas, kaip sekasi šį asmenį gydyti. Konstatavus, kad jis jau pasveiko, teismas galės keisti ir jam skirtą gydymo būdą, t.y. leisti jį toliau tęsti ambulatoriškai.