„Priimta nutartis pagal kurią Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas“, – BNS pranešė teismo pirmininko patarėja Loreta Miltenytė.

Kauno apylinkės teismas kovo 19 dieną „Niklitos“ ieškinį atmetė, įvertinęs, kad R. Kazėnienė savo juridiniais faktais pagrįstą nuomonę išsakė „etiškai ir santūriai“.

2017 metų pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R. Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

„Niklita“ taip pat figūravo R. Kazėnienės pateiktoje informacijoje. Bendrovė kreipėsi į teismą teigdama, kad R. Kazėnienės teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia jos bei bendrovės savininko Valdo Kuktos dalykinę reputaciją bei prašė priteisti 5 tūkst. eurų bendrovei ir 1 tūkst. eurų jos savininkui.

Byla nagrinėti apeliacine tvarka iš pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui, tačiau šis teismas nuo bylos nagrinėjimo R. Kazėnienės prašymu nušalintas, o byla perduota Panevėžio apygardos teismui.

Priimta nutartis pagal kurią Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Savo prašymą dėl teismo šališkumo atsakovė grindė tuo, jog teismo pirmininko Nerijaus Meilučio žmona yra dirbusi kartu su ieškovo V. Kuktos sutuoktine Kauno tardymo izoliatoriuje.

Be to, Kauno apygardos teismo buvusio darbuotojo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjos šeimos atžvilgiu.

Taip pat viena iš bylą nagrinėti paskirtų teisėjų nusišalino nuo bylos nagrinėjimo dėl asmeninės pažinties su ieškovu.

Apeliacinis teismas tuomet konstatavo, jog nors R. Kazėnienės nurodytos aplinkybės dėl nepasitikėjimo teismo pirmininku savaime nelemia bylą nagrinėsiančių teisėjų šališkumo, prašymą nuspręsta tenkinti, nes „pareiškėjos nušalinimo pareiškime bei jos sutuoktinio pareiškime nurodytų aplinkybių visuma visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje byloje pašaliniam stebėtojui gali sukelti abejonių dėl šio teismo teisėjų galimybės išlikti nešališkais nagrinėjant civilinę bylą“.

R. Kazėnienei pirmajai Lietuvoje buvo suteikta pranešėjos apsauga, kai šių metų pradžioje įsigaliojo tokią galimybę numatanti tvarka.