Viskas įamžinta
Kaip jau rašyta, prieš teismą stojusių aštuonių minėtame išpuolyje dalyvavusių, remiantis vaizdo įrašais, gangsterių su šortais veiksmai tą vidurdienį pačiame Kauno centre šios bylos kaltinamajame akte buvo įvardyti labai konkrečiai.
Jame teigta, kad Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas tada buvo ginkluoti kastetais. O K. Kavaliauskas dar spardė Rytį Sadauską, kuris, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, buvo pagrindiniu šio išpuolio taikiniu, bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, Rokas Sipavičius ir Gytis Kukliauskas tada išbėgo su bendrininkais iš tarpuvartės ginkluoti metaliniais strypais. Vitalijus Zakrževskis išpuolio metu buvo paleidęs į darbą kumščius. Kaip ir vienintelis iki šiol sėkmingai besislapstantis šio nusikaltimo dalyvis – Dalius Dambrauskas. O Lukas Ščerbinskas su Tadu Mučinsku neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.
Viešosios tvarkos pažeidimas, kuriuo kaltinti teisiamieji, apėmė ir trims iš keturių nukentėjusiųjų, kuriais tapo prie vieno lauko staliuko su R. Sadausku tada sėdėję asmenys, padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais.
R. Sadauskui, anot Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto, tada buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamieji kaltinti jį padarę dėl chuliganiškų paskatų.
Paslaptys tapo viešos
Kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė Gabija Večerinskienė savo baigiamojoje kalboje atskleidė, kad teisiamiesiems pareikšti kaltinimai grįsti ne tik vaizdo kamerų, įrengtų Kauno centre, įrašais. Identifikuoti išpuolio dalyvius padėjo ir įvykio vietos bei jos prieigų apžiūros metu rasti du kruvini metaliniai strypai, vienas – krūmuose, kitas – vijokliuose, bei krūmuose aptiktas toks pats peilis. Ant pastarojo rasta V. Zakrževskio kraujo, o ant vieno iš metalinių strypų – E. Rezajevo.
Be to, ant vieno kavinės, esančios priešais surengto išpuolio vietą, lauko staliuko, prie kurio, kaip įtariama, prieš pat šio skandalingo įvykio pradžią sėdėjo T. Mučinskas, galimai sekęs R. Sadauską ir sukvietęs bendrininkus į Laisvės alėją, buvo rastas paliktas telefonas.
Nustatyti ir automobiliai, kuriais išpuolio dalyviai atvyko į nusikaltimo vietą. Vienas iš jų – Lietuvoje neregistruotas „VW Golf“ su Norvegijos Karalystės valstybiniais numeriais. Suradus asmenį, kurio vardu „VW Golf“ buvo registruotas Norvegijoje, šis teigė pardavęs jį per tarpininkus K. Kavaliauskui, tačiau, kadangi šis su juo iki galo neatsiskaitė, jis automobilio neišregistravęs. Konstatavusi, kad tai – bešeimininkis turtas, prokurorė siūlė teismui šį „VW Golf“ konfiskuoti valstybės naudai.
Antrasis automobilis, kuriuo į nusikaltimo vietą atvyko išpuolio dalyviai, buvo „VW Passat“, registruotas J. Minkevičiaus mamos vardu.
Lietuvą šokiravęs išpuolis pačiame Kauno centre buvo surengtas apie 13.20 val. O jo dalyviai buvo nustatyti tą pačią dieną, kurios vakare buvo sulaikytas ir minėtas „VW Passat“, kuriuo J. Minkevičius su T. Mučinsku pabėgo iš Kauno.
Griežčiausiai siūlyta bausti du
Daugiausiai dėmesio savo baigiamojoje kalboje prokurorė skyrė R. Sadausko, kuris buvo įamžintas vaizdo kamerų grįžtantis iš išpuolio vietos kruvinas, suplėšytais marškiniais ir svirduliuojantis, patirtiems sužalojimams. Akcentuota, kad jo parodymai nesutampa su nepriklausomo medicinos eksperto, kurį nusamdė teisiamųjų gynyba, bandant ginčyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto išvadą, kuria R. Sadauskui konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kuria buvo grindžiamas vienas iš teisiamiesiems pareikštų kaltinimų. Nepriklausomas medicinos ekspertas linkęs teigti, kad R. Sadauskui buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nes piršto lūžis, dėl kurio jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padarytas dar iki įvykių Laisvės alėjoje.
Tačiau prokurorė pripažino, kad nepavyko nustatyti išpuolio motyvų, nes jų neatskleidė nei nukentėjusieji, nesėkmingai bandę atsikratyti šio statuso, nei teisiamieji, dėl ko šiems ir pareikštas kaltinimas dėl nesunkaus R. Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų.
Prieš įvardydama teisiamiesiems siūlomas bausmes, prokurorė konstatavo, kad nors jie prisipažįsta tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tai iš esmės neginčija ir R. Sadausko sužalojimo, kurio jie nelinkę pripažinti. Be to, nėra jokių kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančios – kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir kai kuriems jos nariams esant recidyvistais. Tai ir lėmė, kad dviem pastariesiems – V. Zakrževskiui ir L. Ščerbinskui siūlytos didesnės bausmės, negu bendrininkams. Turėta galvoje tai, kad jau septynis kartus už turto prievartavimą, plėšimą bei išžaginimą teistas L. Ščerbinskas išpuolio Laisvės alėjoje metu buvo vos prieš metus paleistas iš kalėjimo, o V. Zakrževskis, tarp kurio šešių teistumų, turėtų iki šio išpuolio, buvo ir išžaginimas bendrininkų grupėje, dar buvo neatlikęs teismo skirtos bausmės.
Sudėtinga aritmetika
41-erių V. Zakrževskiui bei 33-ejų L. Ščerbinskui už viešosios tvarkos pažeidimą prokurorė siūlė 60 parų areštą, o už nesunkų R. Sadausko sveikatos sutrikdymą – pustrečių metų laisvės atėmimą. Ir subendrinus šias bausmes skirti galutinę – laisvės atėmimą dviem metams ir šešiems mėnesiams.
Kitiems šešiems teisiamiesiems už viešosios tvarkos pažeidimą siūlytas 50 parų areštas, o už nesunkų R. Sadausko sveikatos sutrikdymą – dveji metai laisvės atėmimo, subendrinus šias bausmes skiriant galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nes švelnesnė, prokurorės teigimu, nebus veiksni.
Tokia bausmė siūlyta ir 30-mečiui J. Minkevičiui, kuris, kaip akcentuota, būdamas nepilnamečiu, buvo nuteistas maksimalia tokio amžiaus nusikaltėliui bausme už nužudymą, ir yra teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje bei Švedijoje. Ir aktyviausiai, kaip nustatyta, R. Sadauską žalojusiems 39-erių E. Rezajevui, teistam ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, 30-mečiui K. Kavaliauskui, kuris būdamas nepilnamečiu, jau buvo teisiamas už plėšimą, o po to teistas ir užsienyje, 31-erių R. Sipavičiui, kuris Lietuvoje dar neteistas, bet teistas Švedijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, bei 41-erių G. Kukliauskui, kuris galimai buvo išpuolio organizatoriumi.
Dvejų metų laisvės atėmimo bausmė siūlyta ir 30-mečiui T. Mučinskui, kurio vienas iš teistumų – taip pat už nužudymą, neakcentuojant, kad ir jis aktyviai žalojo R. Sadauską.
Prokurorė prašė teismo įvertinti atskirąja nutartimi ir nukentėjusiųjų poziciją, turėdama galvoje, kad jų parodymai nesutapo su vaizdo kamerų įrašais, nė vienas iš jų nesikreipė dėl šio išpuolio į policiją, su ja nebendradarbiavo ir vengė vykti pas teismo medicinos ekspertus. O vieną iš nukentėjusiųjų – Egidijų Smailį pasiūlyta nubausti ir už vengimą atvykti į teismą bei duoti parodymus.
Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius dėl nesunkaus R. Sadausko sveikatos sutrikdymo, už ką Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu iki penkerių metų, išteisinti arba perkvalifikuoti šį kaltinimą į fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, už ką jau gresia penkis kartus mažesnė bausmė, ir skirti už tai, kaip ir už viešosios tvarkos pažeidimą, bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Švelnesnių bausmių, negu siūlė prokurorė, prašė ir patys teisiamieji. O jų advokatai prieš prasidedant baigiamosioms kalboms informavo teismą, kad jų ginamieji jau sumokėjo po 58 eurus, t.y. į lygias dalis padalytą Valstybinės ligonių kasos ieškinį už nukentėjusiesiems suteiktą pagalbą, suapvalinus gautą sumą, permokėdami po 50 centų.
Pasikeitė vietomis
Šiuo metu visi aštuoni teisiamieji – laisvėje. Tačiau už grotų yra atsidūręs šio išpuolio taikiniu buvęs R. Sadauskas. Šių metų vasario pabaigoje jis buvo suimtas įtariant jį labai sunkiu tarptautinio pobūdžio nusikaltimu, padarytu organizuotoje grupėje, – neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu per skirtingas Europos valstybes bei jų realizavimu. Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas pratęsė R. Sadausko suėmimą dar trims mėnesiams.
Per tuos beveik dvejus metus, kai ši byla buvo įstrigusi Kauno apylinkės teisme, įvyko dvi naujos R. Sadausko ir teisiamųjų akistatos. Viena – nuotoliniu būdu. Kita – gyvai.
Per pirmąją ant baltos sofos kažkokiame kambaryje sėdintis R. Sadauskas, prisiekęs, kad sakys tik tiesą, bei įspėtas, kas gresia už melagingus parodymus, šiuos pradėjo nuo to, jog nė vieno teisiamojo nepažįsta ir niekada anksčiau nebuvo jų matęs. O apie įvykį, kurio aplinkybės domina teismą, prisimena tik tiek, kad pietavo tada su sūnėnu, Egidijumi, kurio pavardės nežino, ir Tadu, kuris turėjo planų įsidarbinti restorane „Grilintas Cinamonas“ vadybininku, bei šio sutuoktine prie vieno minėto restorano lauko staliuko Laisvės alėjoje ir po to atsibudo ligoninėje.
„Atsimenu tik nuo ligoninės, nes turbūt nukritęs susitrenkiau galvą“, – teigė R. Sadauskas. O peržiūrėjus prie bylos prijungtus restorano kaimynystėje esančios kepyklėlės vaizdo kameros įrašus, įamžinusios kaip iš kažkokio plyšio, panašu – kad iš tarpuvartės, tarsi tarakonai išlenda kažkokių ginkluotų žmogystų būrys bei puola kompaniją, sėdinčią prie vieno lauko staliuko, ir prokurorei pasiteiravus R. Sadausko, ar tas bėgantis ir mušamas asmuo yra jis, R. Sadauskas atsakė, kad nežino, nes iš arti jo nematė.
Antroji teisiamųjų ir R. Sadausko akistata įvyko beveik po pusmečio, per kurį pastarasis buvo suimtas. O prie teisme nagrinėjamos išpuolio prieš jį Laisvės alėjoje bylos buvo prijungta ir daugiau kaip metus nuo teisėsaugos besislapsčiusio šio nusikaltimo organizatoriumi laikomo G. Kukliausko byla. Pastarasis, savo ruožtu, paprašė teismo papildomos R. Sadausko apklausos, teigdamas, kad turi jam klausimų. Kai kurie iš jų, užduoti tada G. Kukliausko į teismą su antrankiais atvežtam R. Sadauskui – ar šiam buvo išduotas leidimas ginklui ir, ar buvo ikiteisminis tyrimas dėl jo laikymo pažeidimo arba panaudojimo, į kuriuos R. Sadauskas atsakė teigiamai, dar labiau sustiprino vieną iš pagrindinių versijų, dėl ko tada viskas įvyko.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kelios dienos iki išpuolio toje pačioje Laisvės alėjoje G. Kukliausko sutuoktinei buvo grasinta neieškoti kaltų dėl jų dukters sužalojimo 2018-ųjų rugpjūtį, nes šeima tokių planų nebuvo atsisakiusi. Mažametė tada nukentėjo, kai važiuojant Nuokalnės gatve, buvo apšaudytas jos tėvo vairuojamas automobilis „BMW X5“. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, jai tada nesunkiai sužeista tik koja. Viena iš versijų – kad skandalingi įvykiai Laisvės alėjoje yra įsisenėjusio konflikto, susijusio su minėtu išpuoliu Nuokalnės gatvėje, tęsinys.
Viskas įskaičiuota
Teisėjas Virginijus Kalkauskas, perėmęs išpuolio Laisvės alėjoje bylą iš beveik metus ją nagrinėjusios kolegės Vaidos Baumilės, kuri laimėjo konkursą į aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismo teisėjos pareigas, šiandien paskelbė, kad pripažįsta visus teisiamuosius kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus R. Sadausko sveikatos sutrikdymo. Tačiau skiria jiems prokurorės siūlytas bausmes tik už viešosios tvarkos pažeidimą, nes mano, kad už R. Sadausko nesunkų sveikatos sutrikdymą jie nusipelnė švelnesnių bausmių.
Nepaisant to, visiems teisiamiesiems už nesunkų R. Sadausko sveikatos sutrikdymą skirtas laisvės atėmimas: V. Zakrževskiui ir L. Ščerbinskui, kurių teistumai – neišnykę, – įkalinimas vieneriems metams, o R. Sipavičiui, kuris buvo suimtas tik du mėnesius, – laisvės atėmimas pusei metų, atidedant šių bausmių vykdymą vieneriems metams, o G. Kukliauskui, E. Rezajevui, J. Minkevičiui, T. Mučinskui ir K. Kavaliauskui – laisvės atėmimas nuo keturių iki šešių mėnesių, t.y. kiek jie buvo suimti iki nuosprendžio paskelbimo, ir laikyti, kad jie skirtas bausmes jau yra atlikę.
Grąžintas K. Kavaliauskui ir automobilis „VW Golf“, kurį prokurorė siūlė konfiskuoti valstybės naudai kaip bešeimininkį turtą.
O dėl prokurorės siūlymo įvertinti nukentėjusiųjų poziciją bei E. Smailio vengimą atvykti į teismą bei duoti parodymus teisėjas V. Kalkauskas skelbiant nuosprendį nepasisakė. Tik vėliau – komentuodamas jį žiniasklaidai, teigė, kad vertino nukentėjusiųjų parodymus kritiškai. Tačiau, portalo kauno.diena.lt žiniomis, jokios atskiros nutarties nukentėjusiųjų atžvilgiu teismas nepriėmė.
Šį nuosprendį dar per 20 dienų galima apskųsti aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.
Naujausi komentarai