Sukrečianti scena

Kaip jau rašyta, minėta drama įvyko per patį liepos 5-osios virsmą į liepos 6-ąją, t.y. naktį iš penktadienio į šeštadienį, ties Savanorių prospekto ir Kovo 11-osios gatvės sankirta. Iki šios vietos G. V. atėjo jau sužalotas. Mirtinas konfliktas įvyko Kovo 11-osios gatvės 130a numerį turinčio daugiabučio, kuriame gyveno kaltinamasis žmogžudyste, kieme. 

Liudytojai pasakojo, kad to, kuris blaškėsi, stabdydamas automobilius, draugas iš pradžių stovėjo, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Galiausiai atsigulė. Vieną automobilį jo draugui pavyko sustabdyti ir netrukus atvyko gausios policijos pajėgos bei greitosios medikai. 

Tačiau specialiųjų tarnybų atstovams atgaivinti sukniubusiojo, kuriam, kaip kitą rytą pranešė policija, buvo 28-eri, nepavyko. Jo kūne buvo konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad buvo du dūriai. Vienas – į krūtinę, kitas – į kaklą. Pataikyta į miego arteriją.

Kaltinimas – iškalbingas

Dėl šio nužudymo prieš teismą stojęs 35-erių Artūras Bajerčius kaltinamas tą vakarą viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles bei visuotinai priimtas moralės normas, kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų triukšmavimą, tyčia dūrė peiliu į krūtinės sritį bei kaklą, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų. Baudžiamasis kodeksas už tai numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų.

A. Bajerčiaus biografijoje iki tol buvo vienas teistumas – 2018-aisiais už vagystę Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam buvo skyręs ketverių metų laisvės apribojimą.

O po tos kruvinos liepos nakties įvykių A. Bajerčius buvo sulaikytas tik po daugiau kaip pusantros paros. Tiek, anot teisėsaugininkų, truko intensyvios jo paieškos, pabėgus iš nusikaltimo vietos. Kol liepos 7-osios pavakarę Kauno policija sulaikė A. Bajerčių viename Šakių rajono kaime. Tiksliau – viename jo name.

Nuo to laiko A. Bajerčius yra suimtas.

Grandininė reakcija

Pagarsinus pirmadienį G. V. nužudymo bylos kaltinamąjį aktą, A. Bajerčius iš karto sutiko duoti parodymus. Ir pradėjo juos nuo to, kad nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo velionio artimųjų. Nors tyčia jo nežudė – tik gynėsi.

Pagal A. Bajerčiaus teismui pateiktą to vakaro įvykių versiją, jis buvo labai tvankus, dėl ko buvo neįmanoma užsidaryti langų, o kieme triukšmavo keli neblaivūs asmenys, dėl kurių jo vaikai negalėjo užmigti. Todėl jis išėjo į savo balkoną septintajame aukšte ir paprašė triukšmadarių nusiraminti. Šie, tai išgirdę, pradėjo plūstis. Jis taip pat atsakė jiems keliais keiksmažodžiais. Tada triukšmadariai ėmė grasinti, kad ateis pas jį į namus. Anot A. Bajerčiaus, išsigandęs dėl vaikų saugumo, jis triukšmadariams atsakęs, kad nusileis žemyn pats. Tai padarius, jo laukė siurprizas: vos atidarius laiptinės duris, jam buvo papurkšta į akis kažkokios chemijos. Ir imta grasinti susidorojimu, teigiant, kad jis turi reikalų su gaujos atstovais.

Pavyko išmušti iš vėžių?

„Nieko nemačiau!“ – tokie buvo dažniausi teisiamojo žodžiai jam pasakojant apie tai, kas buvo toliau. Jis teigė bandęs bėgti į šviesą – Savanorių prospekto link, bet už 15-20 metrų buvo sučiuptas ir mėgintas pargriauti. Tačiau susigrūmus pavyko išsisukti iš užpuolusio asmens gniaužtų. O beieškant, kuo būtų galima apsiginti, užčiuoptas darbinių šortų, kuriuos jis paskubomis užsidėjo, išeidamas iš namų, kišenėje buvusį raktų pakabuko dydžio peiliuką, kuriuo jis darbe pjaustydavo kartoną ir atidarinėdavo dėžes, naudodamas jį vietoj atšipusių darbo įrankių. Tačiau ir atlenkęs šį peiliuką, nieko žudyti neketino – tik mojavo juo, norėdamas atbaidyti užpuoliką. Net nematė, kur jam pataikė, tačiau netrukus jis smurtauti liovėsi. „Labai galiuosi – nemaniau, kad taip viskas gali baigtis“, – tikino kaltinamasis nužudymu.

Tačiau po šių lyg ir įtikinančių savo parodymų atsakyti į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos bei nukentėjusiųjų advokatų klausimus A. Bajerčius nelabai sugebėjo arba jo atsakymai nebuvo įtikinantys. O jo klausta, kokią grėsmę jam, esančiam septintojo aukšto balkone, bei jo vaikams, kurie buvo užrakintame bute, esančiame laiptinėje, kurios durys – su kodu, kėlė triukšmaujantys asmenys, ir, kaip jis, tikindamas, kad dėl cheminio poveikio akims nieko nematė, sugebėjo nueiti pas mamą.

Tačiau E. Bajerčiaus advokatas kontratakavo, klausdamas savo ginamojo, ar jis turėjo namuose didesnių peilių ar kitų įrankių, kuriais buvo galima sužaloti žmones, už tą peiliuką, kurį panaudojo. Teisiamasis atsakė, kad virtuvėje jų buvo ne vienas. 

Skaitytojų nuotr.

Ieškiniai – penkiaženkliai

Pasiteiravus jam pareikšto kaltinimo dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų nepripažįstančio A. Bajerčiaus, ką jis gali pasakyti apie nukentėjusiųjų jam pareikštus ieškinius, teisiamasis atsakė: „Palieku tai teisingai nuspręsti teismui“.

Nužudytojo mama pareiškė A. Bajerčiui 25 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, anksčiau vadintos moraliniu atlygiu, bei prašo atlyginti sūnaus laidotuvių išlaidas. Velionio seserys ir sutuoktinė prašo priteisti joms po 20 tūkst. eurų.

Iškalbingiausi buvo sutuoktinės, buvusios su nužudytuoju paskutinę jo gyvenimo valandą, bet ne pačiu lemtingiausiu momentu, parodymai. Prisiekusi teismui, kad nemeluos ir nieko nenutylės, ji pasakojo, kad tuo metu, kai įvyko tragedija, jos vyrui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris jam buvo išrašytas po to, kai jiems eilinį kartą piktai apsižodžiavus, ji įsižeidusi išsikvietė policiją. Beje, jau antrą kartą. Tačiau nepaisant vyrui išrašyto minėto orderio, ji naktį prieš tragediją nakvojo pas jį, nes skirtis jie nesirengė ir dėl jų barnio nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas.

Policijos vengė abi pusės?

G. V. našlė teismui pasakojo, kad tą lemtingą jos sutuoktiniui penktadienį, ji sulaukė darbe jo skambučio, ar negalėtų važiuoti šiandien pas mamą, nes pas jį atvažiuos nakvoti bendradarbis iš Jonavos, su kuriuo jiems šeštadienį – anksti į darbą. 

G. V. našlė tam neprieštaravusi, tačiau nuvažiavusi tą vakarą pas mamą, gyvenančią netoli tragedijos vietos, vėl sulaukė sutuoktinio skambučio, kad jiedu su draugu atvažiuoja pas ją. Jie atvyko, pasinaudoję pavežėjo paslauga, jau neblaivūs. Buvo išgėrusi ir ji. Į namus kviesti svečių dėl mamos sveikatos nelabai buvo galimybės, todėl buvo nuspręsta pratęsti vakaronę kieme. Tačiau ne prie mamos daugiabučio laiptinės, bet prie garažų, esančių už 15-20 metrų nuo kito daugiabučio.

G. V. našlė prisipažino pasiūliusi šią vietą pati ir, kad gerdami ten alų, jie gal ir per garsiai juokėsi. Tačiau tuo nepatenkintas teisiamasis galėjo iškviesti jiems policiją. Nors vienam iš teisėjų pasiteiravus A. Bajerčiaus, kodėl jis to nepadarė, šis atsakė, kad tokiu atveju jo vaikai būtų neužmigę visą naktį.

Artūras Bajerčius. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Vietoj atsakymo – pareigūnės skambutis

Anot G. V. našlės, maždaug po dešimties minučių, kai jie atėjo prie garažų, pasigirdo agresyviai nusiteikusio vyro iš kažkurio įstiklinto šešto ar septinto aukšto balkono balsas. Jo kalba buvo, kaip ką tik išėjusio „iš zonos“, ir jis grasino, kad tuoj nusileis. Pasak G. V. našlės, jos sutuoktinis atsakė kažką panašaus į „ateik – išsiaiškinsim!“.

Tačiau, kas bus toliau, G. V. našlė teigė nelaukusi. Ir bandė sutuoktinį perkalbėti: „Nereikia tų nesąmonių – žmogus agresyvus. Atsargiai!“. Ir žinodama, kad sutuoktinis turi dujų balionėlį, prieš nuvesdama namo šunį, jam pasakė: „Jeigu tau, ką nors darys, puršk dujas!“. Tai buvo paskutinis jų pokalbis.

Parvedus šunį, ji po kurio laiko bandė sutuoktiniui paskambinti. Tačiau šis neatsakė. Tada ji pati nuėjo prie tos laiptinės, link kurios su draugu ėjo vyras prieš jiems išsiskiriant. Ten pamatė kraujo balą ir vyro kuprinę. Tačiau pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo, kad jos sutuoktinis sulaužė anam iš balkono nosį. Tada parašiusi jam SMS: „Kur esi? Tavo kuprinė – pas mane. Kodėl ten tiek daug kraujo, o Savanorių prospekte – tiek „mentų?“. Jokio atsakymo nesulaukė. Tačiau po kurio laiko paskambino moteris, prisistačiusi policijos pareigūne, ir paprašė ateiti ten, kur stovi policija. Tik tada ji sužinojo, kas atsitiko, bet negalėjo patikėti, kad po apklotu guli uždengtas jos sutuoktinis.

Vieno radinio mįslė

G. V. našlė teigė po šios tragedijos netekusi 18 kilogramų.

Patvirtino ji ir, kad sutuoktinis prieš keletą metų buvo teistas dėl muštynių. Esą prisiėmė kaltę už kitus, kaip jis pats teigė.

A. Bajerčiaus advokatas paprašė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos išsireikalauti pažymas ir dėl G. V. teistumų bei nusižengimų, ir dėl jam išrašytų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių bei, ar buvo pradėta dėl to ikiteisminių tyrimų. Šis prašymas motyvuotas teisės į gynybą užtikrinimu. Be to, pateikiant šį prašymą, teisiamojo advokatas atkreipė dėmesį į ant velionio kaklo buvusią net 70 gramų aukso grandinėlę. „Visi žinome, ką tai reiškia. Bet bandoma pateikti kitaip. O mano ginamasis kaltinamas nužudymu iš chuliganiškų paskatų – esą ėjo į kiemą žudyti žmogaus“, – kontratakavo A. Bajerčiaus advokatas. Ir teismas jo prašymą tenkino, nors G. V. našlė, pasiteiravus jos, ar sutuoktinis priklausė kokiai nors gaujai, atsakė, kad ne – jis buvo paprastas žmogus.