Nepagrįsti ugniagesių iškvietimai – pateisinamas apsidraudimas nuo nelaimių ar piktybinis resursų švaistymas? Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas teigia, kad nepagrįstų iškvietimų sulaukiama nuolat, tačiau ant tokių iškvietėjų pykti, o juo labiau jų bausti – negalima.

Meluoti – nepateisinama

"Melagingi iškvietimai, kai tiesiog pramogaujama ir pavojingai gaišinami pareigūnai, yra nepateisinami. Tai yra nusikalstama veikla, – kalbėjo pareigūnas, pridūręs, kad kai žmogus nėra visiškai užtikrintas, yra gaisras, ar ne, geriau tegul savo įtarimais pasidalija. – Pranešimą apie gaisrą gavus viena minute vėliau, jį tenka gesinti valanda ilgiau".

Jo nuomone, negalima kaltinti žmonių, kad jie netyčia apsiriko, tad paprastai tokių aktyvių piliečių nebara. "Jau geriau dešimt kartų pranešti be reikalo, nei vieną kartą, kai reikalas bus rimtas, apie jį nepasakyti", – įsitikinęs Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas.

Kaip galima apsirikti? Kaip galima gaisrą įžvelgti ten, kur jo nėra?

"Labai dažnai gyventojai automobilį įjungtu varikliu trumpam palieka kieme arba prie parduotuvės. Būna, kad užkaista automobilio aušinimo sistema ir iš po variklio dangčio besiverčiantis garas palaikomas gaisro požymiu. Tada skambina praeiviai, kad mašina dega. Operatorius tokiu atveju negali nesiųsti ugniagesių", – pasakojo V.Jokšas.

Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Tarnyba ne kartą yra sulaukusi nepasitvirtinusių pagalbos prašymų dėl gaisrų butuose.

"Sako, kad mato ugnį, o iš tiesų tai yra kieme deginamo laužo atspindys namo languose", – prisiminė pašnekovas.

Prakalbus apie patiriamus nuostolius dėl nepagrįstų iškvietimų, jis ėmėsi skaičiuoti: vienos cisternos išvykimas valandai kainuoja apie 100 litų.

Per savaitę, anot pašnekovo, būna apie 5–6 nepasitvirtinę iškvietimai. Dažnai į gaisrus siunčiama po dvi ar tris komandas. 

Pastebėjus gaisro požymius, ugniagesiai prašo, jeigu yra galimybė, patikrinti, ar tikrai gresia nelaimė. Jie dėkingi tiems gyventojams, kurie, atslūgus gaisro pavojui, paskambina ir apie tai informuoja ugniagesius.

"Už tai niekas nei bars, nei baus, tik ačiū pasakys. Mes ir tokiu atveju atvažiuojame, tačiau atšaukiamos sustiprintos pajėgos, kurias kartais sudaro net ir septyni mūsų automobiliai", – vardijo V.Jokšas.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Gaisro – nė kvapo

Sekmadienį į Garliavos apylinkių seniūnijoje esantį Pagirių kaimą ugniagesiai išskubėjo, nes pranešta, kad dega pastatas arba žolė aplink pastatą. Patikinta, kad liepsna didelė. Nuvykę pareigūnai nerado net gaisro požymių.

Šeštadienį po pietų į Panerių g. Kaune atskubėjusių ugniagesių pagalbos irgi neprireikė. Gyventojai skambino išsigandę, nes jautė dūmų kvapą. Po dviejų minučių pavojus atšauktas – dūmų jau nebejausta, tačiau ugniagesiai vis tiek apžiūrėjo pastatą. Jie išsiaiškino, kad degėsiais padvelkė, nes kaimynai užkūrė krosnį. Nustatyta, kad pavojus nebuvo kilęs.

Ankstų šeštadienio rytą, dar prieš 7 val., Kauno rajone esančiame Neveronių kaime nereikalingą paniką sukėlė laidus deginę gyventojai. Išgąsdinti žmonės ugniagesius kvietė manydami, kad dega sodyba.

Kaune iš Studentų g. šeštadienį pranešta, kad požeminiame garaže jaučiamas dujų kvapas. Atvykus ugniagesiams, dujų kvapo nesijautė. Informuoti Kauno miesto dujų avarinės tarnybos budintys darbuotojai, kurie patikino, kad dujų vamzdžių, nutiestų po pastatu ir jo teritorijoje, nėra.