Šeštadienio vakare buvo gautas vyro pranešimas, kad galimai kažkas nutiko jo žmonai – ši neatidaro buto durų ir neatsiliepia telefonu. Skambinusysis baiminosi, kad galėjo sutrikti jos sveikata.

Šios prielaidos patikrinimui ugniagesiai gelbėtojai sugaišo apie pusvalandį. Ir tik nupjovus diskiniu pjūklu šių sutuoktinių buto durų vyrius, paaiškėjo, kad galimai sunegalavusi žmona paprasčiausiai kietai įmigusi. Žinoma, palyginus su tuo, kad ji rasta gyva, patirti nuostoliai dėl suniokotų durų atrodo menkniekis.

Statistika teigia, kad ugniagesių gelbėtojų prašoma padėti išsiaiškinti, kas galėjo nutikti į telefono skambučius neatsiliepiančiam arba durų neatidarančiam žmogui, vis dažniau. 2015-aisiais Kauno ugniagesiai buvo užregistravę 165 tokius prašymus. 28 atvejais iš jų į butą įleisti greitosios medikai jau niekuo nebegalėjo padėti. 2016-aisiais pagal tokius pranešimus jau teko skubėti 182 kartus. Tada rastas 31 miręs žmogus. 2017-aisiais Kauno ugniagesiai gelbėtojai jau užregistravo 239 tokius pagalbos šauksmus. 51 iš jų baigėsi mirties konstatavimu, 29 žmonės rasti nukritę, bet jiems dar buvo galima padėti.

„Jau geriau be reikalo vykti į tokius iškvietimus, negu nesuteikti pagalbos, jeigu dar galima padėti“, - linkę teigti ugniagesiai gelbėtojai, kurių geranoriškumu neretai ir piktnaudžiaujama.   

Pavyzdžiui, pastebima, kad legenda apie galimai sutrikusią žmonos sveikatą vis labiau linkę spekuliuoti tie asmenys, kurių sutuoktinės bando juos, grįžusius neblaivius, auklėti neįsileisdamos į namus. Tokiais atvejais buto duris paprastai iš karto atsidaro, vos ugniagesiams gelbėtojams užkūrus savo techniką.

Kitai piktnaudžiaujančiųjų ugniagesių gelbėtojų geranoriškumu kategorijai priklauso šykštūs asmenys, kurie, užsitrenkus durims, bando sutaupyti ugniagesių gelbėtojų sąskaita, nes raktininkų paslaugos tokiais atvejais yra mokamos.

Tačiau pernai Kauno ugniagesiams gelbėtojams jau teko susidurti ir su kur kas pavojingesnių planų turėjusiais asmenimis, taip pat bandžiusiais prisidengti istorija apie galimai sunegalavusį ir durų neatidarantį artimąjį. Tik budrių daugiabučio, į kurį jiems tada teko skubėti, gyventojų dėka, buvo išsiaiškinta, kad kvietusieji juos pagalbon neturi nieko bendro su šiuo adresu. O bandė tokiu būdu patekti į nusižiūrėtą svetimą butą, kurį ketino apvogti. Tai buvo išsiaiškinta padedant policijai. Anot ugniagesių gelbėtojų, be policijos žinios jie niekada nebando jėga patekti į jokius namus.

Be to, ketinantiems pasinaudoti aprašyta nelabai gera kai kurių asmenų patirtimi neprošal būtų žinoti, kad už priešgaisrinės apsaugos, kaip ir greitosios, policijos bei kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, trukdant Bendrojo pagalbos centro darbą, žinant, kad pagalba iš tikrųjų nėra reikalinga, gresia bauda nuo 200 iki 2 000 eurų.