"Skųsiu šį teismo nuosprendį ir Žmogaus Teisių Teismui", – pareiškė Dalia Matukienė. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, buvusi "Verslios Lietuvos" valdybos pirmininkė nuteista dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo organizavimo.
Ginasi kitų užmaršumu
Teisiamųjų suole D.Matukienė sėdėjo ne viena. Be jai patikėtų aukštų visuomeninių pareigų, moteris vadovauja viešajai įstaigai Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras. Teisiamųjų suole direktorei kompaniją palaikė šios įstaigos vyriausioji vadybininkė Jurgita Rėklytė.
Įstatymo sargams užkliuvo D.Matukienės centro įgyvendinamas projektas "Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas". "Projektui įgyvendinti reikėjo kompiuterių, todėl ir rengėme konkursą jų nuomai", – aiškino D.Matukienė.
Teisėsauga dėlioja kitus akcentus. Paaiškėjo, kad kompiuterių nuomos konkursas vargiai ar vyko. Nustatyta, kad parašai konkurso dokumentuose buvo suklastoti. Liudininkai tai patvirtino.
D.Matukienė bandė aiškinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių įmonių vadovai paprasčiausiai pamiršo apie tokį menką konkursėlį. "Kas gali prisiminti tai, kas vyko prieš ketverius metus. Tų konkursų daugybė. Nepakvietėme derėtis, tai ir pamiršo jį", – tikino už sukčiavimo organizavimą nuteista direktorė.
Žinojo, bet nesureikšmino?
Teisėsaugininkai nesunkiai bei paprastai išnarpliojo mažai ir maskuotą aferos modelį. Kaltinamajame akte išdėstyta, kad D.Matukienė įpareigojo savo pavaldinę J.Rėklytę paruošti dokumentus dėl kompiuterinės įrangos nuomos, o viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu.
Direktorė taip pat įpareigojo pavaldinę ruošti dokumentus ir mokymo paslaugoms pirkti. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nustatė, kad abiem atvejais moterys naudojo tą patį primityvų sukčiavimo būdą. Kvietimus įmonėms parašė, jų neišsiuntė, bet parašus dokumentuose suraitė bendrovių direktoriams nė nenujaučiant apie tokį dėmesį.
Įstatymais deramą dėmesį Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro direktorė D.Matukienė ir vyriausioji vadybininkė J.Rėklytė parodė tik vienos bendrovės direktoriui. Jis vienintelis teisme paliudijo gavęs kvietimą nuomoti kompiuterinę įrangą, nes pasiūlė mažiausią – 11,4 tūkst. litų – kainą.
Tiesa, pagal dokumentus derybose esą dalyvavo dar kelių bendrovių vadovai. Teismas atkreipė dėmesį, kad D.Matukienė pasirašė protokolą, nors aiškiai matė, kad jokių derybų su dalyviais nebuvo, bet tai, kad protokolas pasirašytas, direktorei neužkliuvo.
Pripažino klastojimą
"Čia mus tampo dėl 3 tūkst. litų", – apmaudo neslėpė D.Matukienė. Teismui pasirodė kitaip. Nors D.Matukienė savo kaltės nepripažino, o vadybininkė J.Rėklytė prisiėmė visus juodus darbelius, teismas abi moteris pripažino kaltomis.
D.Matukienės padėtį pasunkino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje veikdama kaip organizatorė. Jos pavaldinei lengvinančia aplinkybe teismas pažymėjo tai, kad jauna specialistė nuoširdžiai gailėjosi ir prisipažino klastojusi kitų žmonių parašus.
Sukčiavimas, sukčiavimo organizavimas, dokumentų padirbinėjimas baudžiamajame kodekse užtraukia laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į abiejų moterų asmenybes ir skyrė švelnesnes bausmes – baudas. D.Matukienei – 1 330 eurų, o J.Rėklytei – 1 026 eurų.
Koją pakišo nepatyrimas?
D.Matukienė pasiryžusi savo nekaltumą įrodinėti aukštesnės instancijos teismuose. Moteris tvirtino nežinojusi, ką daro pavaldinė. "Paėmiau, pasirašiau ir išvažiavau. Aš važinėju, konsultuoju žmones. Dirbu visuomeniniais pagrindais", – bandė aiškinti D.Matukienė.
Teisme moteris aiškino, kad teisėsaugos akiratyje atsidūrę viešieji pirkimai buvo jos pirmieji pirkimai. Ji neturėjo tokios veiklos patirties. Pirmasis kartas esą buvo ir J.Rėklytei. Tik ši pripažino, kad parašus už į derybas neatvykusius žmones suraitė pati. "Ji suklydo. Paskui specialiai mokėsi, kaip reikia organizuoti viešuosius pirkimus", – situacija sušvelninti stengėsi D.Matukienė.
"Per dieną prireikia pasirašyti ir po 700 kartų. Ar įmanoma prisiminti, ką pasirašai?" – darbo apimtimis dangstėsi direktorė. Tokios klaidos ir nepatirtis D.Matukienei nesutrukdė tapti visuomeninės organizacijos Alytaus krašto verslininkų asociacija prezidente, paskui – "Verslios Lietuvos" valdybos pirmininke, vėliau – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke.
Rimtas įvaizdis
"Per metus 50 dienų važinėju ir dirbu visuomeniniais pagrindais. Ar kas nors tai skaičiuoja. Ir dabar važiavau bei gyniau smulkiųjų ir vidutinių verslininkų interesus ministerijose", – neatlygintiną indėlį skaičiavo D.Matukienė.
Teisiamosios duonos ragavusios direktorės interviu viešoje erdvėje visai nepanašūs į patirties neturinčios visuomenininkės. 2013 m. būdama "Verslios Lietuvos" valdybos pirmininke ji aiškino, ką veikia ši organizacija: "Įmonės kreipiasi į mus. "Versli Lietuva" vykdo tam tikrus europinius projektus. Vienas iš jų – "Verslo krepšeliai". Kai jaunas žmogus kreipiasi į konsultantą, pasiima šitą verslo krepšelį ir gauna keturias valandas nemokamų konsultacijų. Tas konsultantas per keturias valandas pasako, kokią verslo formą pasirinkti, kokį finansavimo mechanizmą, kur gauti lėšų. Tada, kai įkuriama įmonė, ši pretenduoja į 50 valandų nemokamų konsultacijų visais klausimais, kurie iškyla. Kiekviena įkuriama įmonė užfiksuojama".
Dirba be atlygio
"Kad mane kažkas puola ir nori sudoroti – tai yra kitas klausimas. Mes šį nuosprendį skųsime ir pasieksime Žmogaus Teisių Teismą, jei reikės", – pasiryžusi D.Matukienė. Moteris tvirtino, kad visi viešiesiems pirkimams reikiami procesai vyko, tik esą įsivėlė keletas klaidų.
Direktorė tvirtino, kad projektas "Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas" įvykdytas. Byloje minima kompiuterinė technika stovi, niekur nedingusi, mokymai buvo vesti. Esą byloje niekas net civilinio ieškinio nepateikė. D.Matukienė nelaiko, kad kelios klaidos gali būti baudžiamasis nusikaltimas.
"Nuo 2000 m. negavau jokio atlygio už savo visuomeninį darbą. Jei valstybe suskaičiuotų, kiek per tą laiką padariau gerų darbų, tai ne mane po teismus reikėtų tampyti. Niekas nevertina, kad turiu krūvas pagyrimo ir padėkos raštų", – nuopelnus vardijo D.Matukienė.
Naujausi komentarai