Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius patikslino, kad kol kas tik antrą dieną mieste yra realūs eismo srautai.

Kaunas buvo apytuštis šventiniu laikotarpiu išskyrus kelias prieššventines dienas, todėl vertinti, kokią įtaką nuimtos žaliosios rodyklės daro eismui mieste, ankstoka.

„Kai kuriose vietose matome susidarančias spūstis. Ar mes taip manėme? Taip, mes manėme, kad taip bus. Priešingai nei Vilnius aiškino, kad viskas čia bus gerai, mes skelbėme, jog negalima tikėtis tokių pačių srautų nuėmus rodykles“, – priminė M.Matusevičius.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Pagal kauniečių pranešimus, vedėjas išskyrė kol kas tik kelias užkliūnančias vietas t. y. Panerių/Varnių gatvių sankryža, keli išsukimai iš Jonavos gatvės – ties Nuokalnės gatve, Šiaurės prospektu.

„Anksčiau šiose vietose visai nebuvo mašinų. Dabar būna penkios šešios. Spūstimi lyg ir nedrąsu vadinti, bet jei tokia neva spūstis padės išvengti nors vieno žmogaus gyvybės ar sužalojimo, tai geriau jau tegul liek tos penkios stovinčios mašinos“, – pastebėjimais dalinosi skyriaus vedėjas.

Portalą kauno.diena.lt pasiekė nusiskundimai dėl Europos prospekto ir Veiverių gatvės bei Kaunakiemio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžų.

Dėl pastarosios M.Matusevičius turėjo savų pastebėjimų. Esą šioje vietoje spūstis gali formuotis labiau dėl nežinojimo, mat kai dega žalia vairuotojai stovi ir laukia, kol užsidegs papildoma sekcija.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tikimasi, kad trečiadienį vyriausybė pritars parengtam projektui, kuriuo siūloma dar metams sugrąžinti žaliąsias rodykles probleminėse vietose.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl rodyklių įrengimo konkrečiose sankryžose priims Susisiekimo ministerija savivaldybių teikimu, įvertinusi tarpines ekspertų rekomendacijas.

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas tikisi, kad kai kuriose vietose susidarančios spūstys sumažės, kai vairuotojai apsipras, kurioje sankryžoje kada gali važiuoti.

Kai kuriose vietose matome susidarančias spūstis. Ar mes taip manėme? Taip, mes manėme, kad taip bus.

„Vertinsime, žiūrėsime, gal kai kurių šviesoforų laikus dar kažkiek derinsime, dar turime diapazoną, kuriame galime pasislinkti. Reaguosime į realius laikus ir žiūrėsime“, – apie tai, kad eismo organizavimas Kaune stebimas ir dar nebaigtas minėjo skyriaus vedėjas.

M.Matusevičius sutiko, kad vienintelėje vietoje manoma, jog tikslinga būtų grąžinti žaliąja rodyklę - Gimnazijos ir Šv.Gertrūdos gatvių sankryžoje.

Šiuo metu degant žaliam šviesoforo signalui sunkiai spėja pravažiuoti vienas automobilis. Taip, tai nėra didelę įtaką bendram eismo srautui mieste turinti vieta, tačiau ten atsidūrusiam vairuotojui kyla nemenki nepatogumai.

M.Matusevičius pripažino, kad derindami šviesoforų signalų veikimo trukmę iš šio šviesoforo nukniaukė kitiems po kelias sekundes, todėl situacija tapo ne per geriausia. 

Kaunui nuėmimas atsiėjo daugiau?

Vertindamas problema tapusią situaciją Vilniuje žaliųjų rodyklių grąžinimui skubos tvarka pritarė ir Lietuvos policija.

Vilniaus savivaldybės skaičiavimu, žaliųjų rodyklių nuėmimas miestui atsiėjo per 100 tūkst. eurų.

Kaunas kol kas negavo paskutinių sąskaitų, todėl dar nieko nesako apie išlaidas, kurios buvo skirtos žaliųjų rodyklių nuėmimo pokyčiams, tačiau manoma, kad suma bus gerokai didesnė nei Vilniaus skelbiamos išlaidos.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Tam rengėmės metus, samdėme bendrovę, kuri atliko kai kurių sankryžų tyrimus ir parengė optimaliausią eismo be žaliųjų rodyklių variantą, kai kur įrengėme saleles, papildomas šviesoforų sekcijas, kad vairuotojams būtų patogiau ir geriau išvažiuoti“, – dar nesuskaičiuotas išlaidas apibūdino M.Matusevičius.

Kaip aukso vidurio siekiamybę M.Matusevičius išskyrė norą, kad nebūtų nei spūsčių, nei sužeistųjų.