Žiauriu susidorojimu su kaimynu kaltinamas Aurimas Jočys pagaliau davė parodymus teisme. Tiesa, įkalinimo įstaigoje paruoštoje kalboje – daug baltų dėmių. Teisiamasis sau nenaudingas vietas dangsto atminties praradimu.

Tradicinė taktika

Kaip ir buvo galima tikėtis, duodamas parodymus, A.Jočys tikino neprisimenantis svarbių žiauraus nusikaltimo detalių. Jis kaltinamas 2013-ųjų lapkritį pakaunės sodininkų bendrijoje "Šatijai" ne tik iš savanaudiškų paskatų nužudęs kaimyną, bet ir išniekinęs mirusiojo palaikus. Šis nusikaltimas sukrėtė visą šalį.

Vakar teisme pradėjus tikslinti įvairius žiauraus nusikaltimo epizodus, žudiko skydu tapo žodis "neprisimenu".

Nors čia pat, pasakodamas apie tų pačių lemtingų jo sodo kaimynui Alvydui Matakui dienų įvykius, teisiamasis labai tiksliai prisiminė, kada rūkė, kada gėrė kavą, kada bendravo su mažametėmis dukromis.

Vieną jų taip pat nesibodėta paversti savotišku gynybos skydu. Kaip nevengta ir menkinti aukos atminimo.

Gynė dukrą ir šunį

A.Jočio išpažintis teisme vakar užtruko pusantros valandos. Pagal jo pateiktą versiją, kaimynas tą vakarą pats atsinešė pas jį alaus. Vėliau dar ir išprašė, kad šeimininkas pavaišintų jį degtine.

Esą būdamas neblaivus, svečias buvo pasisodinęs vieną teisiamojo dukrą ant kelių ir šią glostė. Paskui davė jai į rankas savo dujinį pistoletą.

"Tai mane supykdė. Be to, prisiminiau, kad anksčiau kaimynas grasino nušauti mano šunį", – teisme bandė aiškinti A.Jočys. Tiesa, kaip pasakojo jo artimieji, nuo vaikystės vyras pats kankino gyvūnėlius.

Toks svečio elgesys, pasak teisiamojo, ir tapo tarp jų kilusio konflikto priežastimi.

Perrėžė gerklę

Besimušiančiuosius išskyrė žmona. A.Jočio tikinimu, jis kaimyno atsiprašė, šis kažkodėl neatleido. Tai tapo aišku, kai jis pasivijo A.Mataką gatvėje ir šis jį stumtelėjo bei įspyrė į koją, todėl teisiamasis neišsilaikė ant kojų.

Teisme įtariamasis žudikas pažėrė ir daugiau prieštaringai vertinamų versijų: esą keldamasis nuo žemės, netyčia besisukdamas perrėžė peiliu gerklę ties juo palinkusiam kaimynui.

Esą peilį jis netyčia rado savo darbinės striukės kišenėje.

Atminties išdavystės

Tada A.Jočio pasakojime atsiranda dar daugiau mįslių, kurias jis linkęs apibūdinti kaip atminties praradimą.

Esą supratęs, ką padarė, norėjo pranešti apie tai policijai, bet paskui jau prisimena, tik kaip sunkiai kėlė kaimyno kūną į savo automobilio bagažinę. Vėliau atmintis "atsiranda" tada, kai traukė kūną iš bagažinės už 5 km esančiame Lepšiškių kaime. "Tos apleistos lapių fermos tvora – aukštesnė už šį narvą", – pareiškė suimtas ir nuosprendžio laukiantis A.Jočys. Jis apsimetė neprisimenantis, kaip kūną padalijo į dalis, o atmintis atgijo, kai vieną jų permetė per tvorą. Teisiamasis taip pat neigia, kad iš nužudytojo pasisavino 2 tūkst. litų.

Teisme A.Jočys tik pasakojo, jog kūno dalis permetęs per tvorą pastebėjo, kad ant žemės guli sukruvintos kupiūros – esą tai buvo jo pinigai. Kaltinamasis teisme dievagojosi tuos krauju permirkusius banknotus, kurių nepavyko išskalbti, sudeginęs krosnyje.

Teisiamojo žmona "Kauno dienai" yra pasakojusi, kad tą lemtingą vakarą A.Matakas atėjo pas juos pirkti rankinio laikrodžio, kuriais, atsisiųstais iš interneto, ji prekiavo. A.Jočį pavyko sugundyti šia preke, kai kaimynas buvo atėjęs dieną pasiklausti, kada iš darbo grįžta jos vyras, padėdavęs svečiui šio namuose išvedžioti elektrą.

A.Jočys prisipažįsta tik netyčia nužudęs kaimyną, kurio supjaustytus palaikus prieš užkasdamas dar apipylė druskos rūgštimi, kad nebūtų atpažinti, taip pat kad nuėmęs nuo aukos piršto ir vestuvinį žiedą. Vis dėlto tikino ir šį išmetęs kažkur prie kapinių, esančių pakeliui į Jonavą – į pakelės krūmus.

Kodėl A.Jočys neprisipažįsta paėmęs ir nužudytojo pinigus? Įrodžius, kad nužudė kaimyną dėl savanaudiškų paskatų, jam gresia kur kas didesnė bausmė.