Kaunas pagal daugiatautiškumą nusileidžia tik Vilniui. O Kauno rajone gyvena beveik triskart daugiau lietuvių nei Vilniaus rajone. Tai rodo naujausio, 2011 metais atlikto paskutinio visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kaune minėtu laiku gyveno 85, Vilniuje – net 128, o Klaipėdoje – 77 tautybių atstovai. Iš viso užpernai Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės.

Surašymo rezultatai parodė, kad ketvirtadaliu mažiau gyventojų už Vilniaus apskritį 2011 m. kovo 1 d. turėjusi Kauno apskritis pagal lietuvių gyventojų skaičių Vilnių lenkė penktadaliu. Kauno apskrityje tuomet gyveno 574 tūkst., Vilniaus – 481 tūkst. lietuvių. Tai atitinkamai sudarė apie 94 ir 59 proc. šių apskričių gyventojų.

Dešimčia tūkst. gyventojų Kauno rajoną lenkiančiame Vilniaus rajone lietuviai sudarė trečdalį, Kauno rajone – 96 proc. gyventojų.

Kauno mieste lietuviai (295,9 tūkst.) sudarė 93,6 proc., rusai (11,9 tūkst.) – 3,8 proc. visų gyventojų. Trečioje ir ketvirtoje vietoje esančių ukrainiečių (1,2 tūkst.) ir lenkų (1,1 tūkst.) skaičius nesiekė net po pusę procento visų kauniečių. Po penktoje vietoje esančių baltarusių (831) toliau rikiuojasi žydai (299), vokiečiai (265), romai (230), totoriai (166), latviai (141).

Vilniaus apskrityje lenkai sudarė 23 proc., rusai – apie 10 proc. visų gyventojų.

2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai: 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.

Palyginti su 2001 m. surašymu, tautinė sudėtis pakito nežymiai.