„Tvarumas nėra tik skambus žodis. Tai ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano pagrindas. Ir viena pagrindinių šalių investicijų krypčių. Šiandien tvarumas yra tendencija, sukurianti vis reikšmingesnį konkurencinį pranašumą. Tyrimai rodo, jog 7 iš 10 vartotojų mieliau renkasi pirkti prekes ir paslaugas iš tvarių verslų. Jeigu vakar tvarumą supratome tik kaip socialinę atsakomybę ir aplinkosaugą, šiandien žinome, kad tvarumas – tai verslo ateitis“, – konferencijoje, kurią stebėjo beveik 200 dalyvių, kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Konferencijos moderatorė Ieva Kazakevičiūtė – pirmosios tvarumo akademijos Lietuvoje Sustain Academy bendraįkūrėja, tvarumo konsultacijų verslui Sustain Advisory partnerė ir strategė, sertifikuota B Corp specialistė, pristatydama konferencijos temą ir pranešėjus sakė „Jei iki šiol kompanijos daugiausia dėmesio skirdavo finansiniams veiklos aspektams, tokiems kaip ketvirčio rezultatai, pajamos ir pelnas, šiandien vis didesnę svarbą įgyja ir kompanijos vaidmuo prisidedant prie globalių problemų sprendimo. Tvari verslo veikla dažnai siejama su aplinkosauginėmis iniciatyvomis, tačiau pirmiausia tvarumas reiškia dėmesį holistiniam, subalansuotam verslo augimui.” Ir išreiškė tikėjimą, kad po pristatymų konferencijos dalyviams pavyks įgyti holistinį, bendrą tvarumo, kurio sąvoka iš tiesų yra labia kompleksiška, supratimą.

Jau daugelį metu su tvarumu dirbanti Indrė Bimbirytė-Yun, Telia Lietuva Tvarių projektų vadovė sako, kad tvarume mato labai daug naudos ir iš verslo ir iš visuomenės pusės. Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – tai lyg tvarumo principai ir bazė, kuria remiantis galima turėti bendrą globalų supratimą, kas yra tvarumas. 17 darnaus vystymosi tikslų atliepia esminius klimato, politinius bei ekonominius iššūkius. „Šie tikslai yra skirti žmonėms, siekiant, kad būtų padėta planetai, žmonių ir planetos klestėjimui ir partnerysčių atradimui“, – konferencijoje sakė I. Bimbirytė-Yun.

Savo pranešime I. Bimbirytė-Yun apžvelgė istorinį DVT atsiradimą. Bene svarbiausias faktas, kad jau 2000 metais buvo išgryninti aštuoni Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Tai buvo pirmieji tikslai suvieniję pastangas pasauliniu mąstu. 2015 metais išskirti Darnaus vystymosi tikslai, sutapo su kitais svarbiais šalių susitarimais. Šalys sutarė, kad per ateinančius 15 metų (iki 2030 m.) įgyvendindami tikslus sutelks pastangas, kad panakintų bet kokį skurdą, kovotų su nelygybe, klimato kaita, tuo pačiu užtikrinant, kad niekas neliktų nuošalyje. Kalbant apie DVT, savrbu paminėti, kad šie tikslai yra persipynę ir vienas su kitu glaudžiai susiję. Lietuva šiuo metu yra 31 vietoje iš 165 pasaulio valstybių. Ir nors dar nei viena šalis nėra pasiekusi DVT, turime į ką lygiuotis. Šiuo metu DVT įgyvendinime lyderiauja Suomija, Švedija, Danija, Vokietija. Neblogai sekasi ir mūsų kaimynei Estijai, ji yra 10 vietoje.

DVT kviečia jungtis ir privačius verslus. Šie tikslai gali padėti rasti sąsajas tarp verslo strategijų ir globalių prioritetų. „Svarbu atrasti tuos tikslus, kurie yra svarbūs Jums, svarbūs Jūsų veiklai ir kur galima padaryti didžiausią pokyti. DVT yra kelrodė kryptis, leidžianti ieškoti ne skirtumų, o panašumų ir bendrų tikslų“, – sakė I. Bimbirytė-Yun.

Renata Sagatauskė, „Rimi“ korporatyvinės socialinės atsakomybės vadovė ir „Miesto Laboratorijos“ įkūrėja konferencijoje pasidžiaugė dėl augančio susidėmėjimo tvarumo tema. „Manau, kad tai neišvengiama tendencija ir ilgainiui tai taps integralia visų verslų dalimi“, – konferencijoje kalbėjo R. Sagatauskė.

Savo pranešime ji kalbėjo apie tvarias partnerystes ir jų vertę verslui bei kaip pasirinkti tinkamiausią. Partnerystės turi būti grįstos tai pačiais, principais, vertybėmis ir turėti bendrą viziją. Tačiau svarbu suprasti, kad tvarios partnerystės – tai ne tik lėšų skyrimas. Siekiant ilgalaikių tikslų to neužtenka, tad reikia skirti laiko bei kitų resursų, kad partnerystės tikslai būtų įgyvendinti. „Veiklos tęstinumui reikia patiems užsitikrinti lėšas iš kurių galima pragyventi. Tai galima padaryti teikiant paslaugas bei parduodant produktus.“, – konferencijoje kalbėjo Renata.

Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė konferencijoje pristatė Europos Sąjungos direktyvas tvarumo kontekste, ES politiką bei Žaliąjį kursą, bei šiandieninius iššūkius.

Ursula von der Leyen iškėlė ambiciją Europai iki 2050 tapti klimatui neutraliu žemynu. Šiuo metu pasaulyje yra tik dvi klimatui neutralios šalys: Butanas ir Vatikanas, bet tokia tapti siekia ir visa Europa. Europos žaliasisi kursas pradžioje pateiktas, kaip gana abstraktus planas, sudarytas iš maždaug 50 politikos krypčių, sutelktų 8 tarpusavyje susijusiuose ramsčiuose, kuriuos konferencijoje išsamiai pristatė Žaliosios politikos instituto vadovė.

Pristatydama ramsčius I. Budraitė atkreipė dėmesį, kad automobiliai su vidaus degimo varikliu bus de facto uždrausti 2035 metais. „Siekiama, kad visas verslas ir visi vartotojai būtų „persodinti“ į elektromobilius“, – konferencijoje sakė Ieva ir pažymėjo, kad kol kas Lietuvoje nėra aišku, kaip šis siekis bus įgyvendintas.

Rūta Skarulskė, „Danske Bank“ tvarių investicijų analitikė konferencijos metu pristatė ESG faktorius, kas jie yra bei kaip juos galima taikyti versle. ESG (angl. Environmental, social and governance) – tai aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos kriterijai.

ESG kriterijai skirstomi į tris grupes. Aplinkos apsauga apima klimato apsaugą, įmonės naujonamus žemiškuosius atsinaujinančius ir neatsinaujinčius išteklius bei tiekimo grandinės valdymą. Socialinė atsakomybė visų pirma žvelgia į darbuotojus, darbo sąlygas, klientus, visuomenę ir bendruomenes. Valdysenos kriterijai apima veiklas nuo verslo prcedūrų iki santykių su tam tikromis suinteresuotomis grupėmis.

R. Skarulskė išskiria, kad pagrindiniai iššūkiai su kuriais susiduria organizacijos ir kodėl jos neįtraukia ESG į savo strategijas yra orientacija į trumpalaikius rezutatus, ESG išskyrimas kaip „minkštosios“ srities ir jos priskyrimas marketingui, skirtingų faktorių aktualumas įmonėms ir industrijoms bei ESG strategijos atskyrimas nuo bendros įmonės strategijos. Tačiau ESG nauda įmonėms akivaizdi. „ESG nauda nėra tik rizikų įvardinimas ir jų valdymas, bet matant jas, galima pastebėti ir vietas, kurios suteiktų pranašumą konkurentų atžvilngiu“, – sakė „Danske Bank“ tvarių investicijų analitikė bei parodė keletą įrankių, kuriuos verslas gali naudoti norėdamas valdyti ESG faktorius bei rizikas.

„Nėra universalios tvarumo strategijos. Tvarumas visų pirma turi būti formuojamas atsižvelgiant į didžiausias įmonės poveikio sritis ir svarbiausių suinteresuotų šalių lūkesčius. Darbuotojų, partnerių, klientų įtraukimas, nustatant tvarumo prioritetus, yra vienas pamatinių principų, kurio reikia laikytis, norint žengti žingsnį tvarumo link. Siekiant nustatyti atsakingos veiklos prioritetus, būtina atsižvelgti į tarptautinius poveikio vertinimo standartus, pavyzdžiui, „Global Reporting Intiative“(GRI), Darnaus vystymosi tikslus ar kitus įrankius, kurie padeda organizacijoms įvertinti savo padėtį. Toliau reikėtų galvoti apie konkrečių tikslų iškėlimą ir integraciją į bendrą verslo strategiją“, – apibendrindama konferencijos pranešimus kalbėjo konferencijos moderatorė, darnaus verslo konsultantė I. Kazakevičiūtė.