Važiuodama į darbą Taikos prospektu vis atkreipiu dėmesį į apleistus pastatus. Vienas jų yra buvę buities rūmai netoli naujosios turgavietės, kitas – buvęs banko pastatas netoli Sausio 15-osios gatvės. Abiejų pastatų teritorijos aptvertos. O už tvoros – kažkoks velnynas, žolės – žmogaus ūgio. Manau, kad turto valdytojai turėtų pasirūpinti ir teritorija aplink savo pastatus, ne tik pačiu nekilnojamuoju turtu. Labai negražu, kai mieste tokios džiunglės.

Anielė

Ar gali būti, kad žolę nuodija?

Ne pirmus metus stebiu teritoriją prie Agluonos gatvės, ten, kur sovietmečiu buvo tankų pulkas. Dabar toje vietoje – elektros įrenginiai, aptverti tvora su įspėjimais apie aukštos įtampos keliamą pavojų. Kasmet matau, kad šiame aptvare žolė neželia, visa žemė net pajuodusi. Ar gali būti, kad čia chemikalais kovojama su žole? Papurškia, žolę išnuodija ir šienauti nereikia. Jei mano įtarimai pagrįsti, būtų labai bjauru. Mieste gyvename didžiulėje taršoje, dar didesnis, tyčinis užterštumas būtų tikras nusikaltimas.

Violeta

Žolinė – visų šventė

Paskaičiau „Karštame telefone“ pasisakymą, pavadintą „Klaipėdiečiams Žolinė – svetima“. Mano nuomone, Žolinė yra pagarbos Dievo motinai šventė. Šventraštyje sakoma, kad ji buvo paimta į Dangų, o toje vietoje vienas apaštalų rado gėlių. Manau, ši šventė yra iš pagarbos Dievui už nepaprastai gražų jo sukurtą pasaulį. Kokia įvairovė ir grožis žemėje augančių gėlių. O derlių duodanti žemė. Koks stebuklas! Ji augina javus, kurie mus maitina. Būtent todėl per Žolinę rišame puokštelę gėlių su javų varpomis ir gydomaisiais žolynėliais. Pasaulio grožis – sunkiai suvokiamas. Kiekvienas gyvas padaras turi savo rūbą ir būdą. Visa tai yra nepaprasta Dievo dovana žmonėms, o jo gimdytojai – ypatinga pagarba. Todėl turėtume šią šventę švęsti visi, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos krašte gyvename.

Ištikima skaitytoja