Keistu laiku gyvename, kai žmonės negerbiami, purvais viešai anonimų drabstomi ir pravardžiuojami, o gyvūnai saugomi, puoselėjami ir net valdiškos įstaigos gina jų teises. Skaičiau socialiniuose tinkluose pranešimą, kad kažkieno mergytė pabėgo. Net krūptelėjau, pamaniau, kad vaikas iš namų dingo. Atidžiau pažiūrėjau įrašą, o kai pamačiau, kad prie jo dar ir nuotrauka, supratau, kad kalba čia apie šunį, teisingiau, kalę. Panašiai mergytėmis ir berniukais vadina gyvūnus juos parduodantys ar dovanojantys žmonės. Man atrodo, kad tai visiška kvailystė.

Vanda

Puikiai atlieka darbą

Gyvenu Naikupės gatvėje ir daug metų prenumeruoju dienraštį „Klaipėda“. Buvo laikas, kai labai pykau ant laiškanešio, kuris laikraštį atnešdavo tik apie pietus, o kartais ir dar vėliau. Nežinau, kas jam atsitiko, bet neseniai vietoje jo pradėjo dirbti kažkas kitas. Tas kitas ar kita taip anksti atneša laikraštį, kad net nespėju sutikti to žmogaus ir asmeniškai padėkoti už puikų darbą. Tikiuosi, jis perskaitys mano gerą žodį „Karšto telefono“ rubrikoje. Dabar pusryčiaudama visada skaitau laikraštį ir mintyse linkiu jam sveikatos. Nebūna nereikšmingų darbų, nėra nesvarbių žmonių. Man labai patinka naujienas skaityti ryte, o po pietų jos nebereikalingos.

Elena

Išdužo visi stiklai

Praėjusią savaitę Šilutės plente prie parduotuvės „Mere“ pamačiau, kad stotelėje sudaužyti visi jos paviljono stiklai. Paskambinau į policiją ir man pasakė, kad apie šį įvykį žinoma, kad stiklai išdužo netyčia, kad tai padarė gatvę tvarkantys kelininkai, jie ir apmokės nuostolius. Kažkodėl netikiu, kad išgirdau tiesą. Man kyla visokių minčių. Labiau būčiau linkęs tikėti, kad mieste gyvena nesveikas žmogus, kuris turi tikslą kone kasdien sudaužyti bent vienos stotelės stiklus. Bent jau tokia mintis peršasi sužinojus, kad stotelės nukenčia skirtingose miesto pusėse, ir niekas nepamato, kas tai daro.

Laurynas