Sugalvojau pasigaminti patiekalą su pomidorais ir nupėdinau į parduotuvę jų pirkti. Tiesiau ranką į didžiausius, gražiai atrodančius, bet pastebėjau, kad kiekvienas jų buvo subadytas. Skylutės juose lyg padarytos stora adata. Nepatinka man tokie įtarimus keliantys dalykai, todėl nuėjau į kitą parduotuvę, kur taip pat radau didelių pomidorų. Jie buvo kitos rūšies, kita buvo ir kaina, bet ir jie buvo su keistosiomis skylutėmis. Kas ir kodėl subadė pomidorus? Šis klausimas man neduoda ramybės. Nesu sąmokslo teorijų mėgėja, bet šis atvejis verčia nesirinkti tokių pomidorų.

Ilona

Žaidžia mašinų aikštelėse

Mūsų kieme visą vasarą žaidžia būrys vaikų. Iš esmės tai džiugina – vaikai juda, linksmai krykštauja. Bet turėčiau priekaištų jų tėvams. Mažieji dažnai žaidžia slėpynių ar gaudynių automobilių stovėjimo aikštelėje tarp mašinų. Purvinais pirštais jie nugrabalioja langus, todėl kiekvieną kartą, prieš sėsdama į automobilį, turiu nupurkšti juos langų plovikliu ir nuvalyti. Dar blogiau, kai vaikai žaidžia kamuoliu tarp mašinų. Kas žino, kada netyčia išduš langas ar nukentės veidrodėlis? Vaikai nesupranta, kad žaisti derėtų kitur. Jiems tai turėtų paaiškinti tėvai, jie turėtų stebėti mažųjų žaidimus. Be to, mašinų aikštelėse vaikams nėra saugu, todėl suaugusieji turi prižiūrėti atžalas.

Alma

Mylėkime ne tik gyvūnus

Man patinka, kad mūsų visuomenė yra jautri gyvūnams. Šuniuko Gauso likimas – puikiausias to įrodymas. Ir Klaipėdoje yra daugybė žmonių, kurie rūpinasi, kad beglobiai gyvūnai negaištų iš bado. Manau, būtume dar tobulesnė visuomenė, jei būtume jautresni žmonėms. Kodėl pasigaminę daugiau maisto negalėtume lėkštę troškinio ar sriubos nunešti vienišam kaimynui? Net ir ne dalijimasis maistu rodytų visuomenės brandą. Tiesiog pasisveikinti, pakalbinti kaimyną būtų didžiulis žingsnis pirmyn. Tada nesiskųstume, kad daugiabučių skruzdėlynai yra vienišumo simboliai.

Ona