Keistai mes išgyvename tvarumą, valydami miesto viešąsias erdves. Žolę pjauname trimeriais, sukeldami milžinišką triukšmą ir eikvodami degalus. Kai ateina laikas atsikratyti nukritusių lapų, jungiame pūteklius. Mano galva, tai yra pats beprasmiškiausias daiktas, kokį galima sugalvoti. Jis taip pat turi variklį, taip pat triukšmauja ir kelia dulkių kamuolius. Lapus gal ir nupučia į vieną vietą, bet aplinkui viskas lieka dulkina. Ne tik mašinos, bet ir šaligatviai, apdulka pirmųjų aukštų langai. Ir praeiviai nuo to kenčia. Sugrįžkime prie dalgių ir šluotų, tokios priemonės būtų efektyvesnės ir tikrai kur kas labiau ekologiškos.

Ieva

Paslaptys – visiems kaimynams

Neseniai apsigyvenau kitame bute. Galvodama apie artėjančią senatvę, įsigijau būstą pirmajame daugiabučio namo aukšte. Iki šiol kopdavau į penktą aukštą. Labai nustebau, supratusi, kaip skiriasi mano ankstesnis gyvenimas nuo dabartinio. Labiausiai stebina moterėlės ar net vyrai, kurie išeina į kiemą pakalbėti telefonu. Mat nori, kad paslapčių negirdėtų artimieji. Bet iš tiesų atsistoja po langais ir plepa apie savo ir kitų žmonių gyvenimą, o kartais tai daro per garsiakalbį. Nė televizoriaus nereikia, sėdėdama ant sofos savo namuose sužinau viską apie savo kaimynus, jų gimines, vaikus, draugus, politiką, orą ir net maisto gaminimo receptus užsirašau. Nežinau, kaip tokiais atvejais elgtis. Suprantu, kad tie žmonės nori pasikalbėti su artimaisiais, tai man kaip ir nemandagu kištis į pokalbį. Kita vertus, klausytis svetimų paslapčių irgi netinka.

Jolanta

Kaktusas pomidorų dirvoje?

Savaitgalį Klaipėdą sudrebino „Oktoberfestas“. Suprantu, kad miestas šimtmečius buvo vokiškas ir šventė vokiška, tad jos perkėlimas čia lyg ir natūralus. Bet man visa tai panašu, lyg kaktusą pomidorų dirvoje augintume. Nei čia yra tų žmonių, kurie dar pamena šios šventės tradiciją, nei ji buvo būdinga šiam kraštui. Rašoma, kad atkeliavo iš Miuncheno. Mes taip pat turėjome rudens švenčių, kodėl jų nešvenčiame?

Vytautas