Paskaičiau apie moterėlę, kuri sukčiams atidavė 65 tūkst. eurų, ir man suspaudė širdį. Labai gaila pagyvenusio žmogaus, o ir suma tokia įspūdinga. Turbūt ji sunkiai dirbo, labai taupė, pati daug ko atsisakė, kol sukaupė tokią sumą. Man gaila jos, nepaisant tautybės. Jeigu būtų skaičiusi „Klaipėdą“, tikiu, nebūtų taip lengvai pasidavusi apgaulei. Juk apie tokius itin aktualius dalykus dabar rašoma ir lietuviškoje, ir rusiškoje „Klaipėdoje“. Jau esu senjorė, pabundu anksti. Penktą ryto jau randu laikraštį dėžutėje ir dar iki pusryčių perskaitau svarbiausius ir įdomiausius straipsnius. Vėliau, jau papusryčiavusi, sėdu prie didesnių tekstų, kuriuos skaitydama užtrunku daugiau laiko. Va, jei ta moteris būtų tuos keliasdešimt eurų už prenumeratą sumokėjusi už laikraštį, nebūtų praradusi dešimčių tūkstančių.

Janina

Vėl siūlo pirkti kėnius

Man kėniai kur kas gražesni nei eglės, bet labai gaila, kai tokie medeliai nukertami tik kelių dienų džiaugsmui. Pagalvojau, jeigu nepirktume jų, gal augintojai šių medžių nekirstų. Gal parduotų su šaknimis sodyboms ir parkams papuošti. Vis kalbame apie tvarumą, ekologiją, o patys be atodairos naudojame žalią planetos rūbą niekams. Pirma leidžiame pinigus pirkdami medelius, paskui nebežinome, kaip jų atsikratyti. Iki pavasario mėtosi plikos eglutės kiemuose. Kur čia ekologija ir tvarumas? Viena kalbame, kita darome.

Ilona

Buvo puiki šventė

Tikru atradimu man tapo Martyno šventė. Buvau girdėjusi, kad būna eisena su žibintais, kad žmonės eina į kavines ir restoranus valgyti žąsienos, bet pati savaitgalį pirmą kartą nuėjau pažiūrėti, kokia yra ši šventė. Taip atsitiko, kad tarsi prisiplakiau prie ekskursijos. Ją vedė šišioniškių rūbais vilkinti moteris. Ji ir kalbėjo klaipėdiškių tarme. Buvo nepaprastai įdomu. Tiek visokių įdomybių išgirdau, o labiausiai širdis džiaugėsi beveik dvi valandas klausantis šios tarmės. Labai ačiū organizatoriams.

Vilija