Man jau daug metų vis skambina sukčiai. Viskas prasidėjo seniai, kai naktį paskambindavo kažkokie nepažįstami vyrai. Sakydavo, kad yra pareigūnai ir turi žinią iš Londono apie mano anūką, kuris tapo avarijos kaltininku. Dar suokdavo savo dainelę apie būtinybę atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Niekada nesu sukčiams atidavusi nė cento, domiuosi, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, žinau, kur yra mano artimieji ir ką jie veikia. Bet pakalbėti su nusikaltėliais man labai smagu. Linksminuosi. Pastaruoju metu vis skambina asmenys, kalbantys rusiškai. Klausia, ar moku šią kalbą. Aišku, moku, mus visus privertė jos išmokti. Pastarąjį kartą aiškino, kad mano namuose reikia pakeisti skaitiklius. Jei ne, esą bus labai blogai. Pajuto, kad užkibau, ir įspėjo, kad kalba bus ilga. Pasakiau, kad džiaugiuosi, nes gyvenu viena ir neturiu su kuo pabendrauti, todėl galėsiu jiems skirti tiek laiko, kiek reikės. Pradėjo man aiškinti, kad reikės sudaryti sutartį, akivaizdu, būtų prašę mano asmens duomenų. Tada ir pasakiau, kad susirinktų visus savo skaitiklius ir susikištų, kur nesueina. Tuo tą kartą pokalbis baigėsi. Remdamasi savo patirtimi sakau: nereikia bijoti sukčių, reikia elgtis išmintingai. Kuo ilgiau aš juos kalbinu, tuo mažiau jie turi laiko mulkinti kitus žmones.
Gracija
Ar įmanoma perauklėti?
Vienos darbo dienos ankstų rytą, dar prieš 9 val., turėjau reikalų Dubysos gatvėje. Juos atlikusi pėdinau iki Taikos prospekto ir atradau sau daug naujo bei įdomaus. Pirmiausia pamačiau daugybę įmonėlių su labai įdomiais pavadinimais, kurie mane pradžiugino, nes yra lietuviški. Bet mačiau ir atgrasų vaizdą. Keturi benamiai tokiu metu jau gėrė stiprų alų. Vienas jų sėdėjo puikiame neįgaliojo vežimėlyje. Jeigu jiems viskas bus duodama, jie niekada nepasikeis. Mano supratimu, jie turi būti verčiami keisti savo gyvenimą.
Valda
Naujausi komentarai