"Sodra" taupo. Tiesa, pati institucija diržų nesiveržia, o ieško, kaip sumokėti kuo mažiau išmokų. Tokių akibrokštų sulaukia net vaikus auginančios mamos.

600 litų = 1370 litų

Kūrybinį darbą dirbanti Jolanta S. (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma) dekretinių atostogų išėjo likus vos mėnesiui iki numatytos gimdymo datos. Moteris stengėsi dirbti kuo ilgiau, nes nemažai pajamų gaudavo pagal autorines darbo sutartis.

Paskutinius darbus pagal autorines sutartis Jolanta atliko iki sausio vidurio ir jau po mėnesio sūpavo savo pirmagimę. Per tą laikotarpį darbdavys į moters sąskaitą pervedė autorinį honorarą, kuris buvo apskaičiuotas už paskutinius darbuotojos darbus prieš jai išeinant nėštumo ir gimdymo atostogų. Suma į rankas šiek tiek viršijo 600 litų.

Netikėtai vasaros pabaigoje moteris iš "Sodros" sulaukė grėsmingo rašto. Socialinio draudimo įstaigos darbuotojai Jolantą informavo, kad iš jos bus atimta vieno mėnesio motinystės pašalpa, kurios dydis – 1370 litų.

"Man paaiškino, kad per laikotarpį, kol man buvo mokama motinystės pašalpa, aš gavau papildomų pajamų, t. y. 600 litų, todėl pašalpa man nepriklauso", – dienraščiui pasakojo jauna mama.

Yra pajamų, nėra pašalpos

Jolanta susisiekė su darbdaviais, kurie patvirtino, kad autorinis atlyginimas jai, kaip ir kitiems darbuotojams, buvo pervestas vasarį. Tačiau visus darbus moteris buvo atlikusi iki sausio vidurio, kai išėjo atostogų.

Tai patvirtinantys dokumentai buvo perduoti "Sodrai", tačiau visi argumentai atsimušė į įstatymų sieną.

Į Jolantos skundą "Sodros" darbuotojai atrašė, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą "motinystės pašalpa mokama, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos".

Taip pat paaiškinta, kad už laikotarpį, kai asmuo dėl nėštumo ir gimdymo atostogų nepraranda pajamų, motinystės pašalpa nemokama.

Jaučiasi apvogta

Taigi "Sodrai" pakako vien to fakto, kad moteriai darbdaviai pervedė pinigus vasario mėnesį, kai ši jau buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų. Nors Jolanta gavo tik 600 litų, iš moters nutarta atimti viso mėnesio motinystės pašalpą – 1370 litų.

"Jeigu būčiau žinojusi, kas manęs laukia, būčiau anksčiau išėjusi gimdymo atostogų ir nesiėmusi jokių papildomų darbų, už kuriuos ne gavau, o praradau pajamas, – atsiduso Jolanta, taip ir nesupratusi, kodėl "Sodra" nusprendė susigrąžinti dvigubai didesnę sumą, nei jai pervedė darbdaviai. – Nebūtų taip skaudu, jeigu jie atskaičiuotų 600 litų, bet iš manęs nuspręsta atimti dukart tiek."

Nepalankų "Sodros" sprendimą moteris galėjo apskųsti teismui, tačiau nusprendė susitaikyti su prarastais pinigais: "Toks sprendimas priimtas remiantis netobulais įstatymais, todėl abejoju, ar man pavyks įrodyti, kad valstybė mane apvogė."

Motinystė – ne liga

Dėl "Sodros" taikomų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų abejonių buvo kilę ir anksčiau. Pasitaikė atvejų, kai susirgus asmenims, dirbantiems pagal autorinę sutartį, nebuvo mokamos ligos pašalpos, jeigu šiems sergant darbdaviai sumokėdavo autorinį atlyginimą.

Kilus nepasitenkinimui ir įsikišus visuomeninėms organizacijoms, "Sodra" paskelbė laikysiantis principo, kad jeigu laikinojo nedarbingumo laiku asmeniui išmokamas atlyginimas už autorinėje sutartyje nurodytus darbus, atliktus iki užklumpant ligai, ligos pašalpa bus mokama. Tačiau kiekvieną kartą reikia įrodyti, kad darbai tikrai buvo atlikti iki darbuotojui susirgus.

"Sodros" Vilniaus skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Leonilija Perminienė tvirtino, kad motinystės pašalpas gaunančioms moterims, dirbusioms pagal autorines sutartis, minėta ligos pašalpų mokėjimo tvarka negalioja.

"Nedarbingumo pažymėjimą gauna ir susirgusi, ir nėštumo bei gimdymo atostogų išėjusi moteris, bet pašalpos mokėjimo principas skiriasi. Jeigu moteris, būdama nėštumo ir gimdymo atostogose, gavo pajamų, tai motinystės pašalpa jai nebus mokama. Taip numatyta įstatyme, ir viskas", – aiškino L.Perminienė.

Pripažino suklydę

Vis dėlto Jolanta dar turi vilčių atgauti bent dalį prarastų pajamų. "Sodros" atstovė pripažino, kad nagrinėjant minėtos jaunos mamos atvejį neišvengta klaidų. L.Perminienė pažadėjo, kad Jolantos pajamos bus perskaičiuotos pritaikant naują koeficientą, mažinantį draudžiamąsias pajamas. Tikėtina, kad moteriai bus grąžinta dalis prarastų pajamų.

"Sodros" atstovės teigimu, vien tik sostinėje yra apie keturios dešimtys moterų, patekusių į panašią padėtį. Visų jų istorijas ketinama peržiūrėti.

L.Perminienė pripažino, kad vertėtų keisti teisės aktus ir aiškiai numatyti motinystės pašalpos mokėjimo tvarką: "Deja, įstatymai buvo itin dažnai keičiami ir tebėra daug painiavos. Tačiau įstatymus priima ir keičia ne "Sodra".

Reikia taisyti įstatymus

Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, girdėjo ne vieną atvejį, kai motinystės džiaugsmą temdo aiškinimaisi su "Sodra".

"Autorinis darbas gali būti atliktas bet kuriuo metu. Tikra nesąmonė, kad pajamos pagal autorinę sutartį yra prilyginamos nuolatinio darbo pajamoms. Mokėjimas už autorinį darbą nėra susijęs su tuo, kada tas darbas atliktas. Tačiau įstatymuose tai nėra numatyta, ir moterys skriaudžiamos", – tvirtino asociacijos vadovė.

Pašnekovė pasiūlė įsivaizduoti kitą atvejį – autorė porą metų rašo knygą, o atlygį už ją gauna tik leidiniui atsidūrus knygynuose. Taigi jeigu moteris tuo metu bus išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, pagal įstatymą ji negalės gauti motinystės pašalpos.

"Autorinį atlyginimą galima gauti ir už pakartotinai išleistą leidinį, prie kurio buvo dirbta daug seniau. Visi tokie atvejai turi būti numatyti teisės aktuose, kad žmonės nebūtų apgaudinėjami", – įsitikinusi D.Pranckėnienė.

Anot jos, dar aktualesnis žmonėms, dirbantiems pagal autorines sutartis, pensijų klausimas: "Iki šiol nėra žinoma, kaip bus autoriams skaičiuojamos pensijos. Kol kas "Sodra" rūpinasi, kaip surinkti pinigus, o kai reikės mokėti, gali paaiškėti įvairiausių dalykų."

Dirbti neleido

Seimo sprendimu, nuo kitų metų liepos motinystės pašalpų dydžiai mažinami 10 proc. Pirmais metais bus mokamos 90 proc. gauto darbo užmokesčio pašalpos, o antraisiais – 75 proc.

Iki tol liks dabartinė tvarka – pirmais vaiko auginimo metais motinoms kompensuojamas visas atlyginimas, o antraisiais – 85 proc. atlyginimo. Ir toliau motinystės pašalpa negalės viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų (iki mokesčių).

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas ir frakcijos narys Petras Auštrevičius buvo įregistravę pasiūlymą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuriame numatyta, kad asmenys, esantys motinystės ar tėvystės atostogose, galėtų dirbti ir neprarasti pašalpos. "Siūlome, kad draudžiamųjų pajamų gavimas per vaiko priežiūros atostogas neturėtų įtakos pašalpos mokėjimui. Toks įstatymo pakeitimas leistų asmeniui gauti papildomų pajamų, kurios yra būtinos, kad jo šeima būtų pakankamai aprūpinta", – sakė A.Endzinas. Tačiau tokioms pataisoms parlamentarai nepritarė.

Neišmokėjo 400 tūkst. litų

Milijardinį deficitą skaičiuojanti "Sodra" giriasi, kad sugriežtinus laikino nedarbingumo kontrolę, šiemet neišmokėjo 400 tūkst. litų neteistai bandytų gauti ligos pašalpų. Dar 90 tūkst. litų fondas ketina susigrąžinti.

Šiemet patikrinus beveik 29 tūkst. asmenų medicinos dokumentus, nustatyta, kad per pirmą pusmetį buvo bandoma neteisėtai gauti 400 tūkst. litų ligos pašalpų – 183 tūkst. litų mažiau nei per visus 2008-uosius, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiemet patikrinta daugiau kaip 16 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų asmenų – dvigubai daugiau nei pernai tuo pat metu, iš jų daugiau kaip pusė buvo pripažinti darbingais.

Asmenims, kurių laikinasis nedarbingumas tęsėsi, kai jie buvo atleisti iš darbo, "Sodra" šiemet neišmokėjo 89,3 tūkst. litų ligos pašalpų (beveik 4 kartus daugiau nei 2008-aisiais), nedarbingumo laikotarpiu kirtusiems valstybės sieną – 28,4 tūkst. litų ligos pašalpų (išieškota 1,06 tūkst. litų), o 225 asmenims, laikinojo nedarbingumo metu laikant egzaminus, – 51 tūkst. litų.

Pirmą šių metų pusmetį asmens sveikatos priežiūros įstaigos išdavė 350 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, pagal kuriuos išmokėta per 408 mln. litų ligos pašalpų – 27,5 proc. daugiau nei pernai, anuomet išmokėta 320 mln. litų.

Šaltinis: BNS