53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų.

Mažesniuose Lietuvos miestuose tik 36 proc. šeimų turi santaupų, kurias galėtų panaudoti užklupus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuose miestuose. Tai parodė "Spinter tyrimų" atlikta reprezentatyvi sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas rodo, kad labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės regionuose gyvenančios šeimos, o nesaugiausiai jaučiasi Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus gyventojai. "Apskritai mažesniuose miestuose situacija prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 proc.", – tyrimo rezultatus komentavo "Swedbank Life Insurance" valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Paklaustos, kokius finansinius šaltinius pasitelktų nelaimės atveju, net 34 proc. Lietuvos šeimų teigė, kad turėtų skolintis. 28 proc. parduotų turtą, pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, akcijas. "Mūsų tyrimas dar kartą patvirtino svarbią asmeninių finansų taisyklę – šeimos finansinis saugumas priklauso ne vien nuo gaunamų pajamų dydžio. Remiantis duomenimis, Vilnius pagal finansinės apsaugos rodiklį atsilieka nuo kitų regionų, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje santykinai didesnis. Tai parodo, kad šeimos finansinį saugumą lemia ne atlyginimo dydis, o gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą ir pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei. Regionuose, kuriuose finansinės apsaugos rodikliai vieni aukščiausių visoje Lietuvoje, fiksuojama daugiausia gyvybę apsidraudusių žmonių", – pabrėžė M.Jusius.

Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos jaučiasi finansiškai neapsaugotos. Šalia taip pat rikiuojasi ir kitos priežastys – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį būtų galima parduoti nelaimės atveju, neturėjimas. "Atrodo, kad dalis žmonių savo arba ne savo noru gyvena šia diena, – staiga ištikti nelaimės jie neturėtų nei santaupų, nei turto, kurį pardavę galėtų tam tikrą laiką pragyventi. Dėl tokios situacijos daug Lietuvos šeimų jaučiasi nesaugiai, tačiau alternatyvius finansinės apsaugos sprendimus kol kas atrado tik nedidelė dalis gyventojų", – tvirtino ekspertas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priversti net 44 proc. šeimų. "Tai išties nerimą keliantis skaičius, nes prisiimdamos papildomų finansinių įsipareigojimų tokios šeimos taptų dar pažeidžiamesnės, – akcentavo M.Jusius. – O didžiuosiuose miestuose skolintųsi 28 proc. šeimų."