Žinomas finansų srities mokslininkas mano, jog Vilniaus banko vadovas, gindamas munduro garbę, pasakė ne visą tiesą

Vilniaus banko vadovams gesinant gandų sukeltą gaisrą klientų gretose, kai kurie bankininkystės teoretikai įtaria, jog taip bandyta užtušuoti pasikartojančius techninius nesklandumus.

Pastebėjo svyravimą

Centrinę bankininkystę bei monetarinę politiką universitetuose dėstantis profesorius Antanas Buračas piktinosi Vilniaus banko vadovų raminimais. Vienas iš žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjų A.Buračas tvirtina pastebėjęs, kad bankas nederamai elgiasi su savo klientais.

“Pernai metų pabaigoje mano banko kortelės sąskaitoje kas kelios valandos pinigų likutis svyravo nuo 4000 iki 300 Lt. Tai neteisėtas manipuliavimas mano sąskaita, kurio nesugebėjo paaiškinti ir Vilniaus banko tarnautojai. Man pervesti pinigai turi būti visada mano sąskaitoje matomi - bet kada aš galiu juos ir pasiimti, o Vilniaus bankas, ko gero, kurį laiką nesuderino faktinių kreditų grąžinimo terminų”, - pelningiausios Lietuvoje komercinės finansų institucijos klaidas spėjo bankininkystės mokslų profesorius.

Raminimais nepatikėjo

Buvęs Lietuvos banko mokslo centro direktoriaus pavaduotojas, dalyvavęs rengiant lito reformą, A.Buračas nepatikėjo Vilniaus banko valdybos pirmininko žodžiais, jog prieš šventes būta tik nedidelių techninių nesklandumų. “Tai yra vidinių problemų atspindys ir miglos pūtimas”, - įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas.

Pasklidus gandams apie blogą Vilniaus banko padėtį, šios komercinės struktūros valdybos pirmininkas Julius Niedvaras prisipažino, jog “buvo atvejų, kai bankomatuose nebuvo pinigų, o šventiniu laikotarpiu darbų apimtys padidėjo 7-8 kartais, todėl strigo technika”.

Susidūrė su nesąžiningumu

Bankininkystės srities mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir Finansų katedros profesorius A.Buračas netiki, jog tai viskas, ką turėjo pranešti banko vadovai. “Manau, kad tai apyvartinių lėšų stygius dėl nepakankamo likvidumo”, - įsitikinęs monetarinę politiką aukštosiose mokyklose dėstantis mokslininkas.

Pirmą kartą keistus reiškinius savo sąskaitoje A.Buračas pastebėjo gruodžio 26 d., ir tai tęsėsi iki pat Naujųjų metų. Jį pribloškė banko darbuotojų elgesys jo atžvilgiu. “Banko darbuotojai tikrinimo metu nematė sąskaitoje pervestų pinigų ir neigė pervedimą, tačiau tai patvirtino jų pačių už gruodį atsiųsta ataskaita”, - pasakojo profesorius.

“Teko man porą sykių susidurti ir su elementariu Vilniaus banko operatorių nesąžiningumu, kai mažos - poros šimtų litų sumos, pradėjus triukšmauti, vėl atsirasdavo sąskaitoje. Eiliniai klientai dažniausiai tokių dalykų nepastebi”, - mano mokslininkas.

Laiko nusikaltimais

“Atvejai, kai masiškai iš klientų sąskaitų “on line” nuimami pinigai apyvartinėms lėšoms papildyti “front service” operacijoms - tai Vakarų bankininkystėje laikoma nusikaltimu”, - įsitikinęs ilgametę patirtį monetarinės politikos srityje turintis mokslininkas.

“Bent jau taip vertina pasaulinė bankinės veiklos reglamentacija, jei be sutikimo nuimami pinigai iš kliento sąskaitos. Bankai privalo turėti likvidumo rezervą indėliams iki pareikalavimo, o jiems prilygsta banko kortelė”, - sakė A.Buračas.

Jo žiniomis, išaiškėjus panašiems faktams Vakarų šalyse, paprastai tokius prasižengimus darantys bankai neišvengia net bankroto. “Galbūt kažkas dar yra slepiama. Apie papildomus programinės įrangos bankomatuose pakeitimus nieko nesakoma, o dėl jų ir galėjo įvykti sutrikimai”, - spėjo mokslininkas.

Vilniaus banko atstovai, paprašyti telefonu pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, neigė, jog kortelėse esančios pinigų sumos gali svyruoti. Taip pat patikinta, jog spaudos konferencijos metu banko vadovybė išaiškino visą situaciją, susijusią su banku. Atstovo spaudai bankas neturi, nes jis praėjusių metų pabaigoje buvo atleistas, kaip manoma, už klaidingą informaciją, kuri ir sukėlė įvairius neigiamus gandus.

Klystama visur

A.Buračas pastebėjo, jog panašių klaidų neišvengia ir žinomiausi pasaulio bankai, tačiau, atsitikus panašiems įvykiams, jo teigimu, kiekvienam klientui nusiunčia atsiprašymus. Nors atvirumo ten taip pat trūksta.

“Neseniai visam pasauliui klaidingas valiutų kursų ekspertizes išplatino labai žinomas “Bank Austria Creditanstalt”. Kai tai pastebėjau, jie manęs atsiprašė, bet likusio pasaulio neinformavo, tad nuslėpė būtinas pataisas”, - įsitikinęs bankininkystės profesorius.