Kol visuomenėje sklando pasakojimai apie vokiečius pensininkus, galinčius sau leisti oriai džiaugtis senatve, pramogauti ir apkeliauti visą pasaulį, lietuviai į pensiją eina nenoriai.
Vyrai nenori prarasti veiklos
Aštuoni iš dešimties gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, savo sprendimą išeiti į pensiją atidėlioja. Tai parodė bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Labiausiai žmones gąsdina faktas, kad išėjus į pensiją gerokai sumažės jų pajamos, todėl jie verčiau renkasi darbą ir atlyginimą kas mėnesį negu senatvės pensijos išmokas.
Pasak bendrovės „Ergo Life Insurance“ Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, kiek daugiau nei pusė dabartinių pensininkų svarstė iki 1 metų, kol pasiryžo išeiti į pensiją, 1–3 metus delsė penktadalis, 4–7 metus – 6 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Keli respondentai (1,2 proc. gyventojų) teigė, jog išeiti į pensiją delsia jau daugiau kaip 10 metų.
„Apklausos duomenimis, net 8 iš 10 gyventojų teigė, kad sprendimą išeiti į pensiją atidėjo dėl gerokai sumažėsiančių pajamų, 6 proc. respondentų tvirtino, jog nenorėjo prarasti aktyvios darbinės veiklos, neturėjo galimybės perduoti darbų kitiems. Dėl nenoro vadintis pensininku išėjimo iš darbo vengė 2 proc. gyventojų“, – teigė A.Kupliauskienė.
Pensinio amžiaus sulaukusios moterys, apklausos duomenimis, išėjimą į pensiją atidėti linkusios mažiau nei vyrai: į pensiją tą pačią dieną, kai tik suėjo terminas, išėjo 21 proc. moterų ir 17 proc. vyrų. Vyrų dalis taip pat didesnė tarp tų gyventojų, kurie į pensiją išeiti nepasiryžta 10 metų ir daugiau. Tokį laikotarpį sukakus pensiniam amžiui dėl išėjimo iš darbo svarstė 2,3 proc. vyrų ir tik 0,3 proc. moterų. Tačiau moterys labiau nei vyrai nuogąstauja dėl sumažėsiančių pajamų (atitinkamai 86 ir 79 proc. respondentų).
Renkasi darbą, o ne pensiją
Pasak „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Žilionio, ir dirbantis, ir nedirbantis pensininkas šiuo metu gautų tokio paties dydžio senatvės pensiją. Statistikos departamento duomenis, pernai Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gavo per 601 tūkst. žmonių.
Kad gyventojai nenoriai eina į pensiją bijodami mažesnių pajamų, įrodo ir tai, jog beveik 60 tūkst. žmonių, gaunančių senatvės pensiją, pernai buvo dirbantys.
„Vidutinė “Sodros„ mokama senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, praėjusių metų trečią ketvirtį buvo 842 litai. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekė 1686 litus. Skaičiuojama, kad išėjus į pensiją gyvenimo kokybė nesuprastėtų, jeigu gaunama apie 70 proc. ankstesnių pajamų. Bet tarp vidutinės pensijos ir atlyginimo atotrūkis gerokai didesnis. Būtent tai ir yra priežastis, kodėl, užuot mėgavęsi laiku su artimaisiais, skyrę dėmesį poilsiui, mėgstamiems užsiėmimams, pensinio amžiaus sulaukę gyventojai ir toliau jėgas atiduoda darbui“, – teigė A.Kupliauskienė.
Stebi rinkos pokyčius
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narys Jonas Dirginčius mano, kad lietuviai pensininko statuso kratytis neturėtų, nors ir pripažino, kad darbinis žmogaus aktyvumas ilgėja.
Pasak J.Dirginčiaus, pensijas privačiuose fonduose kaupiantys žmonės pasiskaičiuoja, kuriuo metu jiems finansiškai labiausiai apsimoka tapti pensininkais. Šitaip pensijai taupantys gyventojai turi sukaupę ne grynųjų pinigų, o fondo vienetų, kurių vertė priklauso nuo situacijos rinkoje.
„Jeigu žmogui pinigų dabar nereikia ir jis mano, kad rinkoje fondo vienetai yra nukritę, sulaukęs pensinio amžiaus jis gali nenutraukti sutarties su privačiu pensijų fondu ir dar porą metų dirbti laukdamas, kol kainos pakils“, – teigė J.Dirginčius.
Finansiniai poreikiai – pirmiausia
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys mano, kad dažnai žmonės nori dirbti ir dėl saviraiškos, nenoro užsidaryti namuose, kitų socialinių bei psichologinių priežasčių, tačiau jų sprendimus atidėti pensijos metą labiausiai lemia finansiniai motyvai.
„Lietuvoje šiuo metu situacija nėra džiuginanti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad vidutinė pensija siekia apie 40 proc. gauto vidutinio darbo užmokesčio, todėl yra nepakankama. Deja, dėl senstančios visuomenės ir vis mažėjančio dirbančių bei mokesčius mokančių žmonių skaičiaus, ministerijos skaičiavimais, valstybės mokama pensija ateityje gali sumažėti net iki 27 proc. gautų pajamų, jeigu nebūtų kaupimo sistemos ir nebus daroma kitų reformų“, – juodą ateitį pensininkams prognozavo Š.Ruzgys.
Pensijų kaupimo sistema privačiuose fonduose pradėjo veikti 2004 m. – dirbantiems gyventojams buvo sudaryta galimybė dalį pensijos sukaupti patiems.
Naujausi komentarai