Statybininkus žlugdo neįvykdyti valstybės pažadai

Savivaldybėms bei apskritims neatsiskaičius su statybų bendrovėmis už atliktus darbus, šios grimzta į finansinį liūną bei dominuoja didžiausių skolininkų lentelėse.

Įsipareigojimus sprendžia teismai

Didžiausių skolininkų lentelėse karaliaujančios statybos kompanijos yra gramzdinamos į skolas ir dėl valstybės nenoro atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Skolos statybininkams dengiamos lėtai, o pastarieji teigia dėl to patiriantys milžiniškus nuostolius.

Neseniai kilęs skandalas dėl buvusio Kauno apskrities viršininko parašo, valstybei kainavusio beveik 1,5 mln. litų, rodo, jog valdininkai ne visada pamatuotai žarsto pažadus.

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną rekonstravusi uždaroji akcinė bendrovė “Kaminta” ilgokai dirbo iš savo kišenės. Stadione reikėjo įrengti 10 tūkstančių plastikinių kėdžių, suremontuoti tribūnas laikančias konstrukcijas, persirengimo, teisėjų kambarius, rekonstruoti futbolo aikštės apšvietimo sistemą ir kt. Tik teismai ir antstoliai privertė Kauno apskritį tesėti buvusio viršininko K.Starkevičiaus įsipareigojimus skirti lėšų futbolo stadiono rekonstrukcijai. “Buvo nutarta, kad statybininkai dirbtų, o su jais būtų atsiskaityta vėliau”, - “Kauno dienai” yra sakęs K.Starkevičius.

Nejaučia atsakomybės

“Valdininkai, matyt, nejaučia atsakomybės žadėdami finansavimą. Šios problemos neišnyksta, o savivaldybės prisižada statybininkams vis daugiau, nei gali apmokėti”, - piktinosi Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Šiuo metu Lietuvoje žinomos skolų išieškojimo bendrovės “Gelvoros saugos konsultacijos” bei “Žvilgsnis iš arčiau” skelbia labiausiai įsiskolinusių bendrovių lenteles. Įvairių akcijų metu raginama neturėti nieko bendro su šiomis įmonėmis. Abiejų bendrovių skelbiamų lentelių viršuje karaliauja statybinės organizacijos.

Skelbiama, jog šios statybų bendrovės neatsiskaitė su įvairiais verslo partneriais. “Taip galėjo atsitikti dėl apyvartinių lėšų trūkumo, susidariusio dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, valstybė neatsiskaitė už atliktus darbus”, - samprotavo A.Šeštakauskas.

Paveikė bendrovę

Prieš ketverius metus Kauno A.Sabonio krepšinio centrą renovavusi AB “Kaišiadorių statyba” pinigų neatgauna iki šiol. Tuometinė šalies Vyriausybė žadėjo skirti pinigų sporto komplekso statyboms. Dalį darbų finansavo ir legendinis Lietuvos krepšininkas.

AB “Kaišiadorių statyba” atliko visus žadėtus darbus, tačiau netrukus nuskambėjo liūdna naujiena. Vyriausybė pakoregavo investicijų programą, tuo nubraukdama dalį sumos. Tokiu būdu “Kaišiadorių statybai” Kauno apskritis liko skolinga 325 tūkstančius litų.

Bylinėjimųsi maratonas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris pripažino Kauno apskrities skolą, tačiau tai padėties neišgelbėjo.

“Ši nelaukta žinia labai paveikė mūsų bendrovę”, - pripažino “Kaišiadorių statybos” gamybos skyriaus viršininkas Rimantas Želvys. Kiekvieną litą skaičiuojanti bendrovė pradėjo stokoti apyvartinių lėšų. Pasak R.Želvio, įmonė tvarkingai mokėjo mokesčius, atlyginimus darbininkams, neatsiliko nuo statybos terminų, tačiau pinigų taip ir neatgavo.

Dirbo skolon

R.Želvys tvirtino patikėjęs centro administracijos raminimais, todėl darbai buvo vykdomi skolon. Gamybos skyriaus viršininkas teigė, kad nėra dėl ko kaltinti legendinio krepšininko A.Sabonio, - pažadų netesėjo valstybė. Kaišiadorių bendrovė iki pamatų renovavo jo vardu pavadintą centrą.

Už Vilniaus geležinkelio stoties laukiamųjų salių bei Kybartų pasienio stoties rekonstrukcijos darbus valstybinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” ilgai buvo skolinga bendrovėms “Panevėžio statybos trestas” ir “Marijampolės statyba”.

Statybos bendrovės negalėjo atgauti lėšų ir iš kitų savivaldybių. Apyvartinių lėšų stokojantys statybininkai ilgai laukė pinigų iš Vilniaus, Neringos savivaldybių už atliktus darbus.

“Tai, kad savivaldybė skelbia konkursą, o po to nevykdo finansinių įsipareigojimų, laikau chamizmu”, - piktinosi A.Šeštakauskas. Tačiau jo žiniomis, po truputį valstybės skolos statybininkams tirpsta. “Skolos vis grąžinamos - kol kas tendencijos optimistinės”, - sakė asociacijos prezidentas.

Žlugo viršplaniniai darbai

Statybų organizacijos į skolininkų sąrašus patenka ne tik dėl valstybės įsipareigojimų, esama ir vidinių problemų. “Tarp valstybės ir statybos bendrovių turi būti abipusis pasitikėjimas. Savivaldybės ir Apskrities administracijos neturi organizuoti viršplaninių darbų, nes nuo to nukenčia visi”, - pastebėjo A.Šeštakauskas.

Asociacijos vadovas neabejoja, jog dėl skolų kaltas politinis ir ekonominis nestabilumas, mažėjančios valstybės investicijos. Būtent taip atsitiko “Kamintos” bei “Kaišiadorių statybos” atvejais. Pirmuoju - K.Starkevičius neteko apskrities viršininko pareigų, o jo įsipareigojimų kratėsi naujasis vadovas. Antruoju - Vyriausybė pakoregavo investicijų programą, kuri buvo smarkiai sumažinta.

Gali pripažinti beviltiškomis

Anksčiau suburta darbo grupė iš Ūkio bei Finansų ministerijų, verslo kompanijų atstovų jau keleri metai ieško būdų, kaip pagreitinti valstybės atsiskaitymus su privačiomis kompanijomis, tačiau padėtis sunkiai juda iš mirties taško.

Statybininkus ypač jaudina gandai, jog valstybė skolas gali pripažinti beviltiškomis. Taip pat savivaldybių skolas neva žadama paversti valstybės vidaus skola, o jos padengimas pareikalautų mažiausiai 3-4 metų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui patvirtinti Atsiskaitymų tarp valstybės ir ūkio subjektų laikinosios darbo grupės pasiūlytas priemones, kurios turėtų pagerinti atsiskaitymų tarp valstybės ir ūkio subjektų būklę.

Nėra įkeitusi turto

Vyriausybės atstovai teigia suprantantys, jog valstybės ir savivaldybių biudžetų įsiskolinimų ūkio subjektams padengimas yra labai svarbus verslo įmonėms, kurios dėl asignavimų valdytojų nesavalaikio atsiskaitymo už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas negali skirti pakankamai lėšų verslo vystymui.

Priimtu nutarimu Vyriausybė įpareigojo Finansų ministeriją valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose kasmet pagal galimybes numatyti lėšas įsisenėjusių skolų ūkio subjektams grąžinimui.

Pasak specialistų, kartais pasitaiko, kad teismas pripažįsta valstybės skolą konkrečiam verslininkui, tačiau ją sunku išieškoti. Šiuo atveju antstoliai nieko neišpeša, nes valstybė, žinoma, nėra įkeitusi jokio turto.