Seimo užmojai rudenį tikslinti valstybės biudžetą daugiau lėšų skiriant savivaldybių tarnautojų ir policijos pareigūnų atlyginimams gali užkirsti kelią Lietuvos siekiui 2015-aisiais įsivesti eurą.

Saugo nuo atostogų

Seimas vakar pritarė, kad Vyriausybė turi ruoštis rudenį tikslinti 2013 m. valstybės biudžetą ir numatyti daugiau lėšų savivaldybėms bei policijai.

Tačiau ekspertai sako, kad tokius veiksmus būtų galima atlikti tik tuo atveju, jei į valstybės biudžetą būtų surinkta antplaninių pajamų. Bet kol kas tokia perspektyva neatrodo labai reali.

Biudžeto peržiūrėjimo iniciatoriai teigia, kad, padidinus finansavimą savivaldybėms bei policijai, žmonės nebus verčiami eiti nemokamų atostogų.

„Tai nėra Vyriausybės įpareigojimas, tai kreipimasis į Vyriausybę, kad būtų peržiūrėta. Nebūtinai grįžti į Seimą. Tam tikras pinigų sumas gali perskirstyti pati Finansų ministerija iš vienos į kitą programą perkeldama lėšas, peržiūrėdama vidinius rezervus ir padidindama savivaldybėms mokos fondą, kad būtų galima atlyginimus išmokėti mažiausias algas gaunantiems darbuotojams, kad nereikėtų jų išvaryti nemokamų atostogų“, – sakė Darbo partijos (leiboristų) narė Virginija Baltraitienė.

Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas aiškino, kad peržiūrėti šių metų biudžetą neprotinga ir rizikinga: „Biudžeto atidarymas – tarsi Pandoros skrynios atidarymas. Rezultatai gali būti visokie.“

Tektų daugiau skolintis

Dienraščio kalbintas ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat nemano, kad rudenį didinti biudžeto išlaidas būtų protinga, ypač turint omenyje, kad siekiant įsivesti eurą Mastrichto kriterijų turės atitikti būtent 2013 m. valstybės biudžeto rodikliai.

„Jei rudenį paaiškėtų, kad į biudžetą gaunama daugiau pajamų, nei planuota, tuomet tokius veiksmus būtų galima atlikti, tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvų neatrodo, jog biudžeto planas galėtų būti viršytas. Suprantu, kad daug kur viešajame sektoriuje išties striuka, tačiau manau, kad reikėtų palaukti bent iki kitų metų. Juolab kad dėl to, ar algos didės rudenį, ar nuo sausio 1 d., smarkiai niekas nepasikeis“, – sakė G.Nausėda.

Anot ekonomisto, biudžeto planas galėtų būti viršytas, jei pavyktų surinkti daugiau akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau būtent šių mokesčių surinkimas pastaruoju metu labiausiai stringa.

G.Nausėda teigė pritariantis ekonomistams, kurie svarsto, kad Lietuvos siekiui įsivesti eurą šiuo metu didžiausią pavojų kelia ne infliacijos, o biudžeto deficito kriterijus, todėl reikėtų susilaikyti nuo algų kėlimo ir šių išlaidų kompensavimo skolinantis.

Dėl biudžeto deficito kriterijaus galimo neatitikimo praeitą savaitę įspėjo ir Lietuvs bankas.

„Mūsų nuomone, valdžios sektoriaus biudžeto deficito prognozė yra apie 3 proc., tačiau manome, kad rizika neįvykdyti kriterijaus labai didelė. Pakanka labai nedidelės apimties aplinkybių, kad neįvykdytume kriterijaus“, – tvirtino centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.

Dešimtys milijonų litų

V.Baltraitienės pateiktu Seimo nutarimo projektu siūloma įpareigoti Vyriausybę iki rugpjūčio 1-osios įvertinti galimybes peržiūrėti valstybės biudžetą, o susirinkus Seimui į rudens sesiją rugsėjo viduryje teikti pataisas.

Savivaldybėms papildomai iš biudžeto siūloma skirti 30–40 mln. litų, o policijai – 10 mln. litų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, padidintai minimaliai mėnesinei algai mokėti savivaldybėms trūksta 39,819 mln. litų.

Tiesa, tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius galimybes tikslinti šių metų valstybės biudžetą vertina skeptiškai.