Kaune parduota apie 50 tūkstančių elektroninių bilietų. Apie 40 tūkstančių jų yra papildomi kiekvieną mėnesį. Popierinių mėnesinių bilietų parduodama apie 30 tūkstančių.

Elektroninio bilieto sistemą Kaune baigiančios diegti informacinių technologijų bendrovės „Empirija“ direktoriaus Henriko Matulionio teigimu, e. bilietu naudojasi apie 40 proc. keleivių. Visiškai atsisakyti popierinių bilietų pavyks tada, kai e. bilietu naudosis apie 70 proc. gyventojų.

Jis informavo, kad rugsėjį pagrindinėse stotelėse bus įrengtos švieslentės, rodančios realų laiką, likusį iki troleibuso arba autobuso atvykimo į stotelę.

Pagrindinis elektroninio bilieto pranašumas prieš popierinį – juo paprasčiau naudotis. Elektroninio bilieto galiojimo laikas technologiškai neribotas, todėl pakanka įsigyti vieną kortelę ir prireikus ją papildyti.

Keleiviai dar skundžiasi, kad turi problemų naudodamiesi e. bilietu. Užfiksuota atvejų, kad kovo mėnesį bilietus pasipildę kauniečiai, tik patikrinus kontrolieriams, sužinojo, kad bilietų papildymas galioja tik nuo gegužės mėnesio. Teigiama, kad sistemos gedimas įvyko po to, kai paskutinį kovo savaitgalį vieną valandą į priekį buvo pasuktas laikas.

Visiškai perėjus prie e. bilietų, lėšas, šiuo metu skiriamas popieriniams bilietams spausdinti, platinti, sandėliuoti ir apskaityti, bus galima panaudoti keleivių aptarnavimo kokybei gerinti.

„Duomenų bazėje bus saugomi duomenys apie naudojimąsi elektroniniu bilietu.

Taip galėsime tiksliai nustatyti maršrutų svarbą, optimizuoti tvarkaraščius“, – teigė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Artimiausiu metu kauniečiai galės elektroninį bilietą papildyti internetu.

Vasarą planuojama aktyvuoti kortelėse esančias mikroschemas. Tai leistų elektroninį bilietą naudoti kaip mokėjimo kortelę ir moksleivio pažymėjimą.

Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistema taip pat kuriama Vilniuje ir Klaipėdoje.