Lietuva su kitomis Baltijos valtybėmis patenka tarp 15 rizikingiausių pasaulio valstybių. Tai vakar paskelbė viena didžiausių finansinių grupių Šiaurės Europos šalyse "Danske Bank".

Analitikai įspėja: paskolų krizė plinta. Po ekonominės ir finansinės griūties Islandijoje vis dažniau skamba klausimas, kuri šalis bus kita?
"Stebint rinkas atrodo, kad tai – Vengrija. Per pastarąsias dienas forintas (Vengrijos valiuta – red. past.) smarkiai nuvertėjo, o šalies ekonomika jau turi rimtų problemų", – rašoma "Danske Bank" apžvalgoje.

Tačiau yra ir kitų šalių, kuriose įžvelgiama nemažai panašumų su Islandija.
"Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visas valstybes arba dalį jų ištiks toks pat likimas kaip ir Islandiją. Tačiau visoms šioms valstybėms gresia žymus ekonomikos sulėtėjimas ir finansiniai sunkumai", – teigia analitikai  ir įspėja, kad verslo atstovai turėtų atsargiau veikti šių šalių rinkose.

Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat įspėjo, kad ekonomikos žlugimas, koks ištiko Islandiją, gresia ir kitoms šalims. Ypač pažeidžiamos esą yra Baltijos šalys.
"Prastėjanti padėtis paskolų rinkose, augančios palūkanų normos vidaus rinkose ir lėtėjanti viso pasaulio ūkio plėtra gali turėti neigiamos įtakos besivystančioms šalims", – sakė TVF vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas.

Tačiau Lietuvos ekonomistai suskubo šias žinias paneigti. Esą Lietuvos ir Islandijos bankų sistemos visiškai skirtingos. Be to, Islandijos bankai labai daug skolinosi iš užsienio, o Lietuvos bankus, esant reikalui, gali maitinti Skandinavijos ir Šiaurės šalyse veikiantys pagrindiniai bankai.

Vis dėlto analitikai pripažįsta, kad Lietuva negali pasigirti stabilia ekonomine padėtimi. Islandijos pėdomis į finansinę bedugnę veikiausiai nenusirisime, tačiau jei naujoji valdžia toliau išlaidaus ir nesiims jokių priemonių, šalies ūkiui gresia stagnacija.
Komentaras

Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas
Mūsų šalies įsiskolinimas tikrai nėra didelis. Valstybės skola užsieniui siekia vos apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Galų gale viso šalies ūkio įsiskolinimas – gal apie 70 proc. BVP, bet ne keli šimtai procentų, kaip buvo Islandijoje. Dauguma Europos šalių įsiskolinusios daugiau negu Lietuva. Dabar kenčia Vengrija, bet šios šalies biudžeto deficitas buvo 9 proc., o mes neperžengiame 3 proc.

Taigi galimybės, kad Lietuvoje pasikartotų Islandijos scenarijus, nematau. Bet jeigu Vyriausybė toliau išlaidaus – faktas, kad susidursime su milžiniškais sunkumais, gerokai didesniais nei dabar. Kaip kadaise Rusijoje, taip dabar pas mus gali pradėti formuotis finansinė piramidė – toks užburtas ratas. Tarkime, kad "Sodra" nesuveda galų ir valstybė skolinasi. Tada mums mažina reitingus, skolinimasis brangsta, mes priversti dar skolintis, tik jau brangiau. Mums vėl mažina reitingus, vėl esame priversti skolintis ir taip iki pat piramidės smaigalio, kai jau nėra kur trauktis, o tada – visiška ūkio krizė. Taip gali nutikti, jei valstybė bus valdoma nemokšiškai. Trumpai tariant, ir su "Sodros", ir su valstybės biudžetu ateityje turėsime didelių problemų.

Larsas Christensenas, "Danske bank" vyresnysis analitikas
Nė viena sąraše minėtų šalių nėra panaši į Islandiją. Bet reikia atvirai pasakyti, kad padėtis Lietuvoje – beveik kritiška. Apie minkštą ekonomikos nusileidimą jau nėra net kalbų. Ji leidžiasi labai skausmingai. Turbūt net didžiausi naivuoliai tai jau mato ir supranta. Ekonomikos augimas labai sparčiai lėtėja, lyg nuspaudus stabdį. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvos padėtis vis tiek geresnė nei Latvijoje ar Estijoje.

Tiesą pasakius, dabartinės jūsų analitikų prognozės, kad laukia sunkus nusileidimas, kad apskritai šalies ekonomikai bus ne pyragai, yra šiek tiek pavėluotos. Tai jau seniai vyksta – beveik visus šiuos metus. Mes savo apžvalgoje irgi nepasakėme nieko naujo, tik susumavome rezultatus. Kad Lietuvai bus blogai, sakėme jau prieš metus. Aišku, jūsų šalis nėra pačiame to blogojo sąrašo viršuje, kaip, pavyzdžiui, Pakistanas, Venesuela ar Argentina. Lietuvoje padėtis turėtų pradėti gerėti apie 2010 m.

"Pavojaus zonai" priklausančios šalys buvo atrinktos vadovaujantis šiais trimis faktoriais:

• Didelis einamųjų sąskaitų deficitas, spartus paskolų apimčių augimas per pastaruosius metus, išpūstos turto kainos rinkoje, didelė priklausomybė nuo užsienio valiutų finansavimo.
• Politinės grėsmės – tiek vidaus politikos, tiek geopolitikos mastu.
• Prekių eksportuotojai, kurie nesugebėjo pasinaudoti "gerais metais" ir sutaupyti blogiems metams.
* "Danske bank" analitikai pabrėžia, kad šalys nėra surašytos pagal rizikos laipsnį.

Islandija

Skolinimosi reitingai
S&P: BBB (neigiama)
• Moody's: A1 (galimybė sumažinti)
• Fitch: BBB– (neigiama)
2008 m. prognozės
ESD – 20 proc. BVP
Infliacija – 12,1 proc.
BVP vienam gyventojui – 60 122 JAV dolerių
Pastaraisiais metais Islandija – viena labiausiai įsiskolinusių valstybių pasaulyje ir jos paskolų portfelis augo labai sparčiai.

Islandijos ūkio augimas baigėsi visiška finansų sektoriaus griūtimi. Tikėtina, kad BVP sparčiai sumažės.

Šiuo metu Islandija tęsia derybas su Rusija dėl paskolos, kuri galėtų padėti šaliai įveikti krizę. Tikimės, kad netrukus Tarptautinis valiutos fondas pateiks gelbėjimo planą.

Lietuva

Skolinimosi reitingai
S&P: A– (neigiama)
Moody's: A2 (stabili)
Fitch: A– (neigiama)
2008 m. prognozės
ESD – 14,9 proc. BVP
Infliacija – 11,3 proc.
BVP vienam gyventojui – 14 456 JAV dolerių

Ekonomikos augimas lėtės, tačiau ne tiek, kiek kitose Baltijos valstybėse.
Didėja rizika, kad būsto rinkoje įsivyraus stagnacija ir kainos kris kaip ir kitose Baltijos valstybėse.