Šalies bitininkai įklimpo kaip į medų: transportavimo išlaidos didėja, o kelti medaus kainas baiminamasi. Vis dėlto išvengti nedidelio kainų šuolio jiems gali ir nepavykti.

Sezonas prasidėjo

Aktyvusis bitininkystės sezonas prasideda jau pirmosiomis gegužės dienomis, kai sužydi pievos bei sodai ir bitės ima masiškai nešti medų, kaip pasakojo Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Kazimieras Spetyla. Šių metų bitininkystės sezonas jau prasidėjęs, o bitininkai esą jau dirba visu tempu.

„Bitėms ši žiema buvo labai palanki: ilgai nebuvo šalčių, be to, per tris šaltąsias vasario savaites temperatūra smarkiai nesvyravo. Todėl bitės peržiemojo gerai, jų šeimos gana stiprios“, – sakė Marijampolės bitininkų draugijos pirmininkas Gediminas Povilaitis.

Vis dėlto pirmojo medaus gyventojams dar gali tekti palūkėti iki mėnesio pabaigos ar birželio pradžios. Ir tai, kaip pasakojo šalies bitininkai, – gerasis scenarijus. Jei šalnos iškrės staigmenų ir sustabdys intensyvų bičių darbą, pirmojo medaus gyventojams teks laukti ir ilgiau.

Derliumi nesiskundžia

Tačiau bitininkai nusiteikę pozityviai, o jų viltis dėl gero derliaus kurso šiltos pirmosios gegužės dienos ir praėjusio derliaus sėkmė. Kaip pasakojo K.Spetyla, pernykštis bitininkystės sezonas buvo ypač palankus. Anot jo, didiesiems šalies bitininkams medaus atsargų, kaip tikimasi, užteks iki pat pirmojo šių metų derliaus.

„Kiekvienais metais džiaugiuosi, kad iki naujo derliaus išlaikau senojo derliaus atsargų. Šiuo metu dar turiu kelis kilogramus medaus, nors jau baiminuosi, kad jo iki naujojo derliaus neužteks“, – sakė Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ vadovas Gintautas Grigaitis.

Nerimauja dėl kainų

„Medaus dar nėra – nėra ir kainų. Kaina susiformuos tuomet, kai prasidės pirmasis pavasarinis medunešis. Kol kas bitutės tik pradėjo dirbti, o mes neįsitikinę, kad visa gegužė bus tokia graži kaip pirmosios jos dienos“, – kalbėjo K.Spetyla.

Anot pašnekovo, pirmojo medaus kaina, priklausomai nuo derliaus dydžio ir sužydusių augalų įvairovės, paprastai svyruoja nuo 8 iki 15 litų už kilogramą. Tačiau šiais metais, kaip prognozavo K.Spetyla, dėl didėjančių transportavimo išlaidų medaus kainos nesmarkiai šoktelės.

„Inventorius nepabrango, bitininkystės sąnaudos jau nusistovėjusios, tačiau nerimą kelia didėjančios degalų kainos. Didieji bitininkai, turintys 300–400 bičių šeimų, bitynus yra išdėstę daugelyje šalies vietų ir į juos visus važinėja. Todėl šoktelėjus degalų kainoms medaus savikaina padidės“, – pasakojo pašnekovas. Jo spėjimu, dėl degalų kainų augimo kilogramas medaus gali pabrangti maždaug vienu litu.

Derinasi prie pirkėjo

Kita vertus, G.Povilaitis patikino, kad medus neturėtų nei pigti, nei brangti. Anot jo, nusistovėjusi vidutinė 18 litų kilogramo medaus kaina šiemet turėtų išlikti smarkiai nepakitusi.

„Nemanau, kad medus pabrangs. Reikia atsižvelgti į žmonių perkamąją galią, net jei medaus savikaina didėja. Juk tai nėra kasdienio vartojimo prekė, be kurios gyventojai negalėtų apsieiti. Kaina daugiau nei 20 litų už kilogramą tikrai nepakils“, – prognozavo G.Povilaitis.

G.Grigaitis neslėpė, kad šalies bitininkai dėl susiklosčiusios situacijos jaučiasi esantys surištomis rankomis ir nedidindami kainos patiria nuostolių: „Didėjančios išlaidos labai smarkiai kerta per kišenę.“

Geriausia pirkti vidurvasarį

Norintys pigiau įsigyti medaus tai gali padaryti sezonui įpusėjus – liepos mėnesį, kai sužysta dobilai bei liepos ir prasideda didysis vasarinis medunešis. Jei šiuo laikotarpiu oras palankus, derlius geras, o bičių šeimos stiprios – medaus kaina esą krenta.

„Tačiau būna ir tokių vasarų, kai bites tenka maitinti cukraus sirupu, nes jos negali apsirūpinti net sau pačiom skirtu medumi. Aišku, tuomet medaus kaina kyla“, – pasakojo K.Spetyla.

Savikaina nekonkurencinga

K.Spetyla pasakojo, kad Lietuvoje bičių produktų gamyba dėl oro sąlygų ir trumpos lietuviškos vasaros yra ribota. Todėl esą vietos medaus savikaina yra smarkiai didesnė nei atvežto iš užsienio. Taigi šalies bitininkams tenka konkuruoti su pigesne iš Ispanijos, Bulgarijos, Rumunijos ar kitur importuota produkcija.

„Norime to ar nenorime, mūsų medaus savikaina bus aukštesnė nei kitose Europos šalyse. Todėl didieji prekybos centrai siūlo įvairaus importuoto medaus. Užsienio rinkose būna ir taip, kai į ES šalį patekęs medus iš Kinijos Lietuvą pasiekia jau kaip ES šalies medus. Aišku, tokio medaus kaina yra mažesnė, todėl prekybos centrai jo įsigyja ir jį parduoda“, – pasakojo jis.

Dėl didesnės lietuviško medaus savikainos šalies bitininkams su užsienio rinkomis sunku konkuruoti ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. K.Spetylos teigimu, dėl nekonkurencingų kainų tik labai nedidelė lietuviško medaus dalis išvežama į Prancūziją, Vokietiją. Anot jo, daugiau eksportuojama kitų bičių produktų – bičių pikio ir duonelės, žiedadulkių: „Šie produktai į Europą keliauja labai dideliais kiekiais.“

Laukia šviežio medaus

Pirmojo derliaus, kaip pasakojo K.Spetyla, gyventojai gali dairytis pas bitininkus ar turguje. Jis sakė nemanąs, kad šviežiausias medus pirmiausia pasirodys prekybos centruose.

Tačiau prekybos centrai atsilikti nuo bitininkų ar turgaus nežada. Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė prognozavo, kad šviežio medaus prekybos centruose pasirodys jau kitą mėnesį, o jo kaina turėtų būti stabili. Kilogramas natūralaus medaus, anot jos, paprastai kainuoja nuo 15 litų.

Vis dėlto lietuviai, kuriems medus – ir vaistas, ir maistas, mieliau esą renkasi lietuvišką produktą. Todėl prekybos centre, kaip sakė O.Malaškevičienė, tokio pateikiama daugiausia iš viso siūlomo natūralaus medaus.

Atsigręžė į lietuvišką

Nors importuotas medus pirkėjus gundo mažesnėmis kainomis, lietuviško medaus kokybė, kaip pabrėžė K.Spetyla, geresnė. Anot jo, šalyje nėra didelių vienodai žydinčių plotų, todėl bitės aplanko daugybę įvairių žiedų ir taip praturtina medų: „Tuomet ir gydomųjų savybių meduje daugiau. Be to, skiriasi ir aromatas, ir konsistencija, medus pasižymi didele kvapų puokšte.“

Paradoksalu, tačiau gyventojus užklupusi krizė privertė juos ypač atsigręžti į kokybę. G.Grigaičio teigimu, jie pirmenybę pradėjo teikti šalies kaimuose ekologiškai išaugintiems ar pagamintiems produktams.

„Ši tendencija dar išlieka, net jei lietuviška produkcija yra brangesnė už importuotą. Žmonės verčiau nusiperka mažiau, tačiau kokybiško produkto“, – pasakojo pašnekovas.

Dėmesys sveikai gyvensenai šalies gyventojus pastūmėjo bitininkyste užsiimti ir pačius. K.Spetylos teigimu, šalyje vyrauja mėgėjų bitininkystė, kai ūkininkai laiko iki 20 bičių šeimų ir medumi aprūpina savo šeimą, pavaišina ir draugą bei kaimyną. Be to, į bitininkų gretas esą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių – studentų ir moksleivių.