Žinome, iš kur paimti 0,5 mlrd. litų biudžetui – giriasi vieni. Išprotėjot? Bematant bankrutuosim – atrėžia kiti. Užviręs ginčas dėl alkoholio akcizų nerimsta.

Alkoholis tas pats, kaina kita

2009-uosius lietuviai pasitiko visuotiniu brangimu. Brangsta viskas, gal tik išskyrus nekilnojamąjį turtą. Dėl 19 proc. PVM tarifo labiausiai padidėjo maisto ir kasdienio vartojimo prekių kainos. Dėl padidintų akcizų labiausiai brango degalai ir alkoholiniai gėrimai.

Būtent nevienodi alkoholio akcizai dar labiau sukiršino stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojus ir aludarius. Po Naujųjų metų alaus akcizas padidėjo 10 proc., o stipriųjų gėrimų – 15 proc. Dėl to butelis alaus vidutiniškai turėjo pabrangti vos keliais centais, o butelis degtinės – apie 1,3 lito.

Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai tvirtina, kad akcizai nevienodai didinami kelerius metus iš eilės, o tokia metodika klaidinga, nes 1 laipsnis alkoholio butelyje degtinės apmokestinamas penkis kartus brangiau negu skardinėje alaus.

"Krokodilo ašaros", – atšovė Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas. Jis tikino, kad akcizų nustatymo tvarka atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas ir Europos alkoholio veiksmų plano nuostatas, kad natūralių fermentuotų alkoholinių gėrimų akcizas turi būti mažesnis.

Prezidentą supranta savaip

Į nevienodus alkoholinių gėrimų akcizus dėmesį atkreipė ir Prezidentas Valdas Adamkus, peržiūrėjęs daugybę įstatymo pataisų, kurias jam prieš Naujuosius metus pasirašyti įteikė Seimas. Jo patarėjo ekonomikos klausimais Ramūno Vilpišausko teigimu, Prezidentas pasiūlė proporcingai apmokestinti alkoholinius gėrimus neišskiriant alaus.

Kiekviena nesutarianti šalis šį raginimą suprato savaip. S.Galadauskas svarstė, kad galbūt Prezidentas turėjo mintyje lengvatų mažiesiems alaus gamintojams naikinimą.

Beje, jų nuo 2009-ųjų nebeliko. Iki šiol smulkiesiems aludariams buvo taikomi 50 proc. mažesni akcizai už pirmus 100 tūkst. dekalitrų. Nuo šiol jie bus priversti konkuruoti su stambiaisiais "lygiomis teisėmis", tačiau tai greičiausiai sukels nemažai sunkumų ir privers užsidaryti vieną kitą alaus daryklą, ką pripažino ir S.Galadauskas.

Dairosi į kitas šalis

Kita šalis mano priešingai. Asociacijos, vienijančios stipriaisiais alkoholiniais gėrimais prekiaujančias įmones, prezidentas Laurynas Vilimas teigė, kad alkoholis yra vienodas tiek butelyje alaus, tiek butelyje degtinės, o siūlymas vienodinti akcizus remiasi kitose Europos šalyse galiojančia tvarka.

"Slovakijoje alaus ir stipriojo alkoholio akcizai vienodi, o Jungtinėje Karalystėje jie skiriasi 1,5 karto", – pavyzdžių pateikė L.Vilimas. Tačiau yra šalių, kuriose skirtumas dar didesnis. Pavyzdžiui, Vokietijoje alaus ir stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizų skirtumas sudaro 6,6 karto.

L.Vilimas skaičiuoja, kad Lietuvoje 3 litus kainuojančiame butelyje alaus akcizo dalis siekia apie 20 proc. jo kainos, arba 40–50 centų, o stipriųjų gėrimų akcizas sudaro apie pusę visos butelio kainos, todėl už 17 litų kainuojantį butelį degtinės tenka mokėti 8–9 litus akcizo.

Atotrūkio siūlo nedidinti

Stipriojo alkoholio gamintojų atstovų akys krypsta ir į milžinišką aludarių pelną, kurį jiems esą padeda susikrauti palankūs akcizai. "Švyturio-Utenos alaus" grynasis pelnas 2007-aisiais sudarė apie 140 mln. litų. Jį, beje, kaip dividendus išsimokėjo danai, o visos stipriųjų alkoholinių gamintojų pramonės pelnas siekė apie 50 mln. litų", – aiškino L.Vilimas.

Dideli stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai į neviltį varo kai kuriuos gamintojus. Pavyzdžiui, "Anykščių vynas" planuoja 2008-aisiais patirti 6,2 mln. litų nuostolių ir kaip vieną iš veiksnių nurodo smarkiai išaugusius stipriojo alkoholio akcizus.

Tačiau S.Galadauskas tikino, kad alaus daryklos ir taip sumoka milžiniškas akcizų sumas, pavyzdžiui, per 2007-uosius jos siekė apie 129 mln. litų. Be to, nors akcizas praėjusiais metais ir didėjo 10 proc., 2008 m. tikimasi surinkti tik 6 mln. litų daugiau, o 2009-aisiais – tą pačią sumą kaip ir 2008 m. Todėl anot S.Galadausko, esą spausti aludarių nėra kur, nes smarkiai padidinus akcizą už jį surenkamų lėšų suma tik mažėtų.

Tiesa, S.Galadauskas pripažino, kad ateityje didinti alaus ir stipriųjų alkoholinių gėrimų atotrūkio nebereikėtų, o akcizai turėtų būti keliami vienodai.

Seimas rekomendacijų neklausė

2007 m. pabaigoje svarstant didinti alkoholio akcizus Finansų ministerija palaikė idėją akcizus alaus ir stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizus didinti vienodai, kad būtų išlaikyta šešerius metus galiojusi proporcija 1 ir 4,5. Vis dėlto akcizai padidinti neproporcingai, nuo 2008-ųjų skirtumas tapo 1 ir 5.

Su patikslintu 2009-ųjų biudžeto projektu teiktose Akcizų įstatymo pataisose, atsižvelgdama į praėjusių metų pardavimą, Finansų ministerija stipriajam alkoholiui siūlė didinti akcizą net kiek mažiau negu alui. Tačiau Seimas priėmė kitokį sprendimą – stipriajam alkoholiui akcizas buvo padidintas daugiau ir proporcija pakito iki 1 ir 5,2.

"Atsižvelgdama į pasikeitusias akcizų proporcijas ir tarp alkoholio gamintojų bei importuotojų kilusį atgarsį, Lietuvos Prezidento komentarus, ministerija šiais klausimais ketina inicijuoti diskusijas su visomis suinteresuotomis pusėmis", – žadėjo Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.

ES direktyvoje dėl alkoholinių gėrimų akcizų minimali alaus ir stipriųjų gėrimų apmokestinimo proporcija yra 1 ir 3. Šalys, kurios tiesiogiai akcizų politiką sieja su sveikatos apsaugos politika, bet kokį alkoholį apmokestina gana daug ir alaus, vyno bei etilo alkoholio akcizo skirtumai būna mažesni negu kitose. Pavyzdžiui, Švedijoje, taikančioje 10 kartų didesnius akcizus nei minimalūs, tiek alaus, tiek degtinės akcizo proporcijos yra minimalios – 1 ir 3.

Alkoholio dalį aluje ir stipriuosiuose gėrimuose skirtingai vertina beveik visos ES šalys. Finansų ministerijos atstovų teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad laipsnis alkoholio aluje, vyne ir degtinėje yra vienodas ir kad šie produktai yra bendros kilmės.