Nors vasara tik įpusėjo, kauniečiai jau pradeda galvoti apie ateinantį rudenį ir žiemą laukiančius mokesčius už šildymą. Mažėjančios naftos ir dujų kainos pasaulinėse rinkose teikia vilčių, kad šilumos kaina vartotojams nekils, o gal net mažės.

Apie tai ir kitais aktualiais klausimais kalbėjomės su šilumą gaminančios Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generaliniu direktoriumi Antanu Pranculiu.

– Dujas KTE ir visai Lietuvai tiekiantis Rusijos dujų koncernas "Gazprom" pranešė, kad šįmet vidutinė eksportuojamų dujų kaina sieks per 280 JAV dolerių už 1000 kub. m – maždaug 129 JAV doleriais mažiau negu pernai. Kokius prognozuojate tolesnius dujų kainų pokyčius?

– Šis pranešimas yra statistinių duomenų vidurkis 2009-iesiems. Šiuo metu dujų kaina yra dar mažesnė – apie 215 JAV dolerių. Kiek pakilusios, naftos kainos vėl pradėjo leistis. Prielaidų, kad naftos kaina kils, rinkoje nėra, nes kol kas nėra požymių, kad vartojimas didėtų. Per ekonominį sunkmetį buvo bandoma investuoti į žaliavas, todėl laikinai ir pakilo naftos kainos. Tačiau tikėtina, kad prieš šildymo sezoną dujų kainos išaugs iki 250 ar net 280 dolerių, kaip ir prognozavome.

– Taigi dujos pinga, o kaip keisis KTE gaminamos šilumos kaina?

– Dujų kainų kritimo tendencijos ryškiai pakoregavo ir KTE gaminamos šilumos kainas. Nuo birželio šilumos gamybos kaina sumažėjo 2,28 cento už kilovatvalandę (iki 10,48 cento). Prieš tai šilumos kaina mažėjo balandį. Nuo metų pradžios KTE šilumos kainą sumažino net 29 proc. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuo birželio 1 d. patvirtino mažesnę kainą ir "Kauno energijai", kuri tiekia šilumą galutiniam vartotojui. Ateityje mažėjant dujų kainai mes ir toliau piginsime šilumos gamybą.

Tikimės, kad tam nesutrukdys ir valdžios sprendimai – gyventojams išliks lengvatinis 5 proc., o ne planuojamo didinti iki 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymo tarifas.

– Pastaruoju metu daug žiniasklaidos kritikos strėlių lekia "Kauno energijos" pusėn. Žmonės nepatenkinti bendrovės neefektyvia veikla, karšto vandens kainų nustatymu. Energetikos ekspertai yra išsakę nuomonę, kad šilumos tiekimo ir gamybos įmonės turėtų būti vienose rankose. Kaip vertinate tokias idėjas?

– Sumažinus valdymo išlaidas galima lemti galutinės šilumos kainos vartotojui dydį. Tačiau įmonę turėtų valdyti specialistai, o ne politikai. Lietuvoje daug kur yra kitokia praktika – nežiūrima ekonominės naudos ir dėl to nukenčia vartotojai. Sprendimų priėmimo grandinė pasidaro per ilga. Šiuolaikinės įmonės tokiomis sąlygomis egzistuoti negali.

Pranašumų turi ir gamybos bei tiekimo atskyrimas – tokiu atveju skaidresnė kainodara. Lengviau atskirti, kokia kaina yra gamybos, o kokia – skirstymo ir tiekimo.

– KTE skelbiasi statysianti naują šiluminę elektrinę. Kuo ji bus pranašesnė už dabartinę, kaip keisis šilumos kainos vartotojams?

– Šiuolaikinėmis technologijomis paremta nauja kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė bus gerokai pranašesnė negu dabartinė. Naujoje šiluminėje elektrinėje mažės kuro sąnaudos vienam energijos vienetui pagaminti. Planuojame, kad energijos gamybos išlaidos naujoje elektrinėje bus mažesnės daugiau kaip 20 proc. Tai sudarys galimybes piginti šilumos gamybą. Jeigu mūsų kolegos "Kauno energijoje" sugebės racionaliai šilumą tiekti ir paskirstyti, ji vartotojams pigs.

– Naujos elektrinės kaina – milijardas litų. Ar sunkūs laikai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje nesustabdys investicinių planų Kaune?

– Sunkmetis kada nors baigsis. Finansų ekspertai prognozuoja, kad 2010-aisiais ekonominė padėtis pasaulyje pradės gerėti. Dėl investicijų į naujos elektrinės statybą reikalingumo nekyla jokių abejonių – 2013 m. pradžioje naujoji elektrinė pradės savo veiklą. Tikėtina, kad tuo metu Lietuvoje padėtis bus pastebimai geresnė negu dabar.

– Kokių pasaulio ar Europos energetikos bendrovių technologijos bus pritrauktos į Kauną?

– Šiuo metu pasaulio didžiojoje energetikoje madas diktuoja dvi bendrovės – "Siemens" ir "General Electrics". Mūsų projekte paruošiamieji darbai vyksta jau ne pirmi metai – tikslinami techniniai parametrai, kuriamos galimybių studijos. Kurios technologijos pagrindu bus statoma naujoji elektrinė, paaiškės po konkurso.

– Pastaruoju metu miesto politikai diskutuoja, ar KTE turi mokėti 17 mln. litų netesybas "Kauno energijai", jei vietoj 350 mln. litų į naują elektrinę ketina investuoti milijardą, o vietoj 80 megavatų galios elektrinės galingumas sieks 350 megavatų. Kaip vertinate tokį kai kurių Kauno politikų požiūrį?

– Miesto politikai turėtų pragmatiškai įvertinti visus viešus pareiškimus. Šiuo metu Lietuva išgyvena ekonominį sunkmetį. Ar daug ateina investicijų į Kauną? Ar daug plėtojama gamybos įmonių?

Bandymai neigiamai paveikti didžiausią investicinį projektą Kaune yra netoliaregiški. Juk pereiti nuo vieno prie kito kelis kartus didesnio finansinio įsipareigojimo reikia tam tikro laiko. Taip, mes atsiliekame nuo grafiko, bet ilgai svarstę ir derinę su savivaldybe, meru bei "Kauno energija", pasirinkome keliskart didesnių investicijų į Kauną projektą. Tai bus daug efektyvesnis ir naudingesnis variantas tiek miestui, tiek jo gyventojams.

Šiuo metu vyksta derybos su "Kauno energija" ir tikimės rasti naudingiausią sprendimą tiek miesto valdžiai, tiek šilumos vartotojams.

– Energetikos ministras Arvydas Sekmokas Lietuvos šiluminių elektrinių vadovų neseniai paprašė paieškoti galimybių sumažinti elektros kainas. Ar matote galimybių Kaune gaminamą elektrą Lietuvos nacionaliniam elektros tinklui pardavinėti mažesne kaina?

– KTE gamina ir parduoda kvotinę elektros energiją Kainų komisijos patvirtina kaina ir papildomą, kurią eksportuojame. Šiuo metu neturime galimybių konkuruoti su Ignalinos atominės elektrinės gaminamos elektros energijos kaina. Mūsų svarbiausias uždavinys yra aprūpinti Kauną pigia šiluma. KTE deda visas pastangas sumažinti šilumos gamybos kainą ir sudaryti prielaidas mažinti galutinę šilumos kainą vartotojams.