Alinant karščiams vonios kambaryje ieškoti gaivos neverta. Kai kurie kauniečiai įtaria, kad vonios šildytuvai vasarą įšyla dar labiau neatsitiktinai.

„Prie gyvatuko negalima priliesti rankos, o vonioje – pirtis“, – tūžo Boleslovas Drilingas.

Kaunietis kone įsitikinęs, kad „Kauno energija“ klientų vonios šildytuvams pašildyti per karščius tiekia karštesnį vandenį. Kai labai karšta, keliais laipsniais šiltesnis šildytuvas nekelia didelio įtarimo, o „Kauno energijai“ neša nemažą pelną, kurio vasarą bendrovė stinga.

„Kiek galima žmonėms nervus gadinti ir iš jų pelnytis“, – drausminti „Kauno energiją“ prašė nepatenkintas vartotojas.

Išgirdęs apie kauniečių priekaištus „Kauno energijai“, bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka nenustebo. Jis sakė, kad žmonės dėl karšto gyvatuko priekaištauja neretai, tačiau tikino, jog skundai siunčiami ne tam adresatui.

„Už kiekvieno konkretaus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų reguliavimą ir priežiūrą atsakingi šių pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, ne “Kauno energija„“, – teigė Ū.Staselka.

Praėjusiais metais gyventojai, kurių butuose yra įrengti vonių šildytuvai, vidutiniškai suvartojo po 157 kilovatvalandes vienam butui per mėnesį. Šių metų liepos kainomis už tokį kiekį energijos reikėjo atseikėti vidutiniškai po 53 litus. Tiesa, kai kuriuose Kauno namuose per mėnesį šilumos suvartojama daugiau nei dvigubai.

Per šildymo sezoną vandens temperatūrai palaikyti reikalingos energijos sąnaudoms nustatyti tam tikri normatyvai. Dažniausiai – 160 kilovatvalandžių per mėnesį. Todėl mokestis už vonios šildytuvą būna pastovus.