Likus vos porai mėnesių iki numatytos datos, vos 16 proc. stambių elektros vartotojų – įmonių – jau yra pasirinkę elektros tiekėjus. Jau dabar kalbama, kad pereinamasis laikotarpis turės būti pratęstas.

Pasirinko mažuma

Nuo šių metų pradžios stambūs elektros vartotojai, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė nei 400 kW, neteko teisės elektrą įsigyti už valstybės reguliuojamą kainą.Tokios įmonės iki liepos 1 d. privalo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiuo metu tai padarę tėra vos 277 vartotojų iš 1700, taigi vos 16 proc. Didžiajai daliai įmonių elektrą tebetiekia Rytų skirstomieji tinklai ir VST.

"Akivaizdu, kad pereinamasis laikotarpis turės būti pratęstas. Nerealu, kad visi vartotojai spėtų pasirinkti tiekėjus per likusį laiką", – sakė Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Merčaitienė.

Anot jos, situacija, kai elektra tapo preke, kurią galima rinktis, yra nauja ir visiškai neįprasta įmonėms, joms trūksta informacijos ir aiškumo, ką pasirinkti ir kodėl tai reikia daryti. Be to, iki šiol neaišku, kas gresia tiems vartotojams, kurie laiku nepasirinks tiekėjo.

Karūnos dar nesimatuoja

Šiuo metu aktyviausiais žaidėjais mažmeninėje elektros tiekimo rinkoje vadinamos keturios įmonės: antrinė "Lietuvos energijos" įmonė "Energijos tiekimas", antrinė "Latvenergo" įmonė "Latvenergo prekyba", "Eesti energia" įmonė "Enefit" ir "SBE Energy".

Daugiausia klientų šiuo metu yra pritraukęs "Energijos tiekimas". Įmonės vadovo Rolando Zuko teigimu, tai, kad įmonė susijusi su "Lietuvos energija", niekaip nepadeda pritraukti daugiau klientų, nebent suteikia didesnį patikimumą. Šiuo metu su "Elektros tiekimu" sutartis pasirašė apie 150 įmonių.

"Dar nedrįstume vadintis rinkos lydere, nes tik labai menka dalis turinčių pasirinkti tiekėjus tai padarė. Padėtis dar gali keistis", – sakė R.Zukas.

Renkasi pagal kainą ir vertybes

Antroje vietoje pagal jau pritrauktų vartotojų skaičių šiuo metu yra "Latvenergo prekyba", turinti apie 40 klientų.

"Kalbėjomės su keturiais tiekėjais: "Latvenergo", "Eesti Energia", "Lietuvos energijos" ir "Inter Rao" antrinėmis įmonėmis. "Latvenergo" pasirinkome dėl geros kainos ir didelės žaliosios energijos dalies elektros gamyboje. Tai, kad "Latvenergo" tiekia švarią energiją, atitiko mūsų įmonės politiką. Be to, mūsų įmonė Latvijoje jau praėjusiais metais bendradarbiavo su "Latvenergo", – apie tiekėjo pasirinkimo motyvus kalbėjo bendrovės "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė. Latvijoje net 73 proc. elektros išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. "Latvenergo prekyba" iki metų pabaigos tikisi užimti apie 8 proc. mažmeninės elektros tiekimo rinkos.

Estijos elektros tiekimo bendrovė "Enefit" šiuo metu turi apie 10 klientų ir iki metų pabaigos tikisi užimti apie 3 proc. mažmeninės elektros tiekimo rinkos. "Neskubėjome pradėti atkaklios kovos dėl stambių klientų. Stengiamės protingai ir pamatuotai elgtis. Jokiu būdu nespjauname ir į mažesnius vartotojus. Kartais portfelis iš daugelio mažesnių klientų lengviau valdomas nei iš kelių stambių. Praradęs vieną stambų vartotoją gali skaudžiai nukentėti palyginti su tuo, jei pasitrauktų vienas mažesnis", – kalbėjo Liudas Liutkevičius, bendrovės "Enefit" generalinis direktorius.

Kiti rinkos dalyviai prognozuoja, kad didžiausią mažmeninės elektros tiekimo rinkos dalį užims vietos žaidėjas "Energijos tiekimas".

Paskatintų kainų augimas

Nors įmonės privalo pasirinkti tiekėjus iki liepos 1 d., iki šiol neaišku, kuo gresia delsimas. Galima griežčiausia sankcija – elektros atjungimas. Tačiau kalbinti pašnekovai vieningai mano, kad tokių priemonių skirstomųjų tinklų bendrovės imtis nedrįs.

Manoma, kad įmonės tiesiog toliau gaus sąskaitas už elektrą pagal faktinę to mėnesio kainą, o vienintelė skatinanti pasirinkti tiekėją priemonė bus noras planuoti savo išlaidas. "Įmonės neskuba rinktis tiekėjų, kol tai nekirto per kišenę", – kalbėjo R.Merčaitienė.

"Nemanau, kad vartotojams bus blogai. Elektrą visi turės, o jei nebus patenkinti, galės greitai pasirinkti tiekėją. Rinkos liberalizavimas davė daug naudos vartotojams. Iki šiol jie negalėjo derėtis dėl elektros kainos, o dabar gali. Jie gali gauti kelis pasiūlymus ir rinktis priimtiniausią", – kalbėjo "Energijos tiekimo" vadovas.

Šiuo metu tiek skirstomųjų tinklų, tiek tiekėjų siūloma elektros kaina panaši. Tad įmonės nemato didelio skirtumo ir nesupranta, kodėl turėtų ką nors keisti. Tačiau jei kaina rinkoje imtų svyruoti arba kilti, sąskaita už elektrą taip pat ateitų didesnė. Tokio svyravimo galima išvengti pasirašius ilgalaikę sutartį su tiekėju.

"Mes stengiamės užfiksuoti kainas. Stambiesiems vartotojams rūpi turėti prognozuojamą kainą. Tačiau galime siūlyti ir nefiksuotas kainas. Manau, tokių pasiūlymų daugės", – sakė R.Zukas.

Vasarą laukia brangimo

Tradiciškai vasarą elektros vartojimas sumažėja, todėl būtų logiška tikėtis mažesnių kainų. Tačiau šie metai kitokie nei ankstesni, kai Lietuvoje dar veikė Ignalinos atominė elektrinė.

Šylant orams pamažu bus išjungiamos kogeneracinės elektrinės, baigsis potvyniai ir sumažės hidroenergijos. Vien kogeneracinių elektrinių gamyba šiltuoju metu laiku krinta šešis septynis kartus. Akivaizdu, kad vietinės elektros pasiūla rinkoje gerokai sumažės, o tai gali paskatinti kainų augimą.

"Vasaros mėnesiais, nuo birželio iki rugsėjo, Baltijos rinka gali labiau priklausyti nuo elektros importo nei kitu metų laiku. Kadangi elektrą tieks mažiau gamintojų, rinkos koncentracija didės, o tai gali paveikti elektros kainas", – teigė "Latvenergo prekybos" generalinis direktorius Gatis Junghanas.

Prognozės nepalankios

Elektros kainoms įtakos turi ne tik pasiūlos ir paklausos veiksniai, sezoniškumas, bet ir pasaulinės tendencijos. Pirmiausia – žaliavų – dujų, naftos, anglies kainos, valiutų kursų pokyčiai. Be to, būtina atsižvelgti ir ekonomikos ciklus, esant ūkio plėtrai didėja energijos paklausa, taip pat kainos. Norint įvertinti elektros kainų tendencijas, reiktų pažvelgti ir į ateities sandorius.

"Šiuo metu Lietuvos elektros biržoje kaina tebeieško krypties. Vartotojai nelinkę pasirašyti ilgalaikių sutarčių, nes mano, kad elektros kaina kris. To visiškai nerodo fundamentalūs rodikliai – pasaulinės kuro kainos. Pažvelgus į "Nord Pool" ateities sandorius matyti, kad praėjusių metų pabaigoje buvo susiformavusi 38 eurų už 1 MWh kaina, o balandį – 47 eurų už 1 MWh", – sakė L.Liutkevičius.

Anot R.Zuko, šiuo metu optimalu pasirašyti metų trukmės sutartis. "Rinka dar tik formuojasi ir labai sunku pasakyti, kaip keisis kaina kitąmet, o juo sunkiau kalbėti apie 2013 ar 2014 m.", – sakė jis.

"Latvenergo" ekspertai, remdamiesi "Nord Pool" ateities sandoriais, prognozuoja, kad elektros kaina biržoje iki 2014 m. turėtų svyruoti apie 40–50 eurus už 1 MWh (13,8–17,2 cento už 1 kWh).

Kaip pasirinkti?

Be pačios siūlomos elektros kainos, reiktų įvertinti tiekėjo patikimumą, jo galimybes vykdyti įsipareigojimus ir užtikrinti stabilų energijos tiekimą.

Anot R.Zuko, svarbiausia tiekimo versle turėti patikimą, stabiliai veikiančią ir gerą kainą galinčią pasiūlyti elektrinę ar elektros tiekimo sutartį su gamintoju. Dabartiniai didžiausi mažmeninės elektros tiekimo rinkos žaidėjai priklauso stambių įmonių elektros tinklo valdytojų grupėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šios įmonės turi patikimus elektros tiekėjus.

L.Liutkevičius pataria įdėmiai skaityti sutarčių sąlygas. Įvertinti, tiekėjas siūlo fiksuotą kainą ar ne, ar kaina gali būti keičiama ir kokiais atvejais.

Liberalizuos pamažu

Vartotojai į laisvą elektros energijos rinką bus "paleidžiami" porcijomis. Pirmą šių metų pusmetį elektros tiekėjus turi pasirinkti tie, kurių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė nei 400 MWh. Nuo 2011 m. sausio 1 d. reguliuojami elektros tarifai nebebus taikomi tiems vartotojams, kurių leistinoji naudoti galia nuo 100 iki 400 kW. Nuo 2012 m. sausio 1 d. išsilaisvins tie, kurių leistinoji naudoti galia nuo 30 iki 100 kW. Nuo 2013 m. pradžios reguliuojami elektros tarifai bus taikomi tik buitiniams vartotojams. Pastarieji tiekėjus privalės pasirinkti ir už suvartotą elektrą mokėti pagal nereguliuojamą tarifą nuo 2015 m. sausio 1 d.